„Pastaraisiais mėnesiais pasaulinis oro eismas beveik sustojo. Tai turėjo precedento neturintį poveikį mūsų ketvirčio rezultatams“, – pažymėjo bendrovė.
„Atsižvelgdami į labai lėtą paklausos atsigavimą, dabar turime imtis plataus masto restruktūrizavimo priemonių, kad atsvertume žalą“, – pranešime teigė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.
Be sumažėjusių keleivių srautų, rezultatus blogino ir bendrovės dalies turto vertės sumažėjimas.
Tuo tarpu degalų kainų kritimas bendrovei atsiėjo 950 mln. eurų, nes draudimas buvo įsigytas pagal gerokai didesnes degalų kainas.
Pirmasis šių metų ketvirtis buvo daug prastesnis nei 2019 metų pirmasis ketvirtis, kai fiksuoti 342 mln. eurų nuostoliai.
Oro linijų bendrovės stebėtojų taryba pirmadienį patvirtino 9 mlrd. eurų vertės paskolos susitarimą su Vokietijos vyriausybe.
Dabar grupė prašys savo akcininkų patvirtinti susitarimą birželio 25 dieną.
Mainais Vokietijos vyriausybė perims 20 proc. grupės akcijų ir turės galimybę reikalauti dar 5 proc. plius vienos akcijos, kad užkirstų kelią priešiškam bendrovės perėmimui.
Taigi Vokietijos vyriausybė taps didžiausia „Lufthansa“ akcininke.
Kaip ir varžovės, „Lufthansa“ grupė, kuriai taip pat priklauso „Eurowings“, „Swiss“, „Brussels“ ir „Austrian Airlines“, susidūrė su žalingais koronaviruso pandemijos padariniais.
Oro linijų bendrovė pranešė, kad trečiadienį planuoja padidinti keleivių skaičių rugsėjį „iki 40 proc.“ ikipandeminio lygio, palyginti su maždaug 3 proc. gegužę.
Skaičiuojama, kad iš 760 bendrovės valdomų lėktuvų, kitais metais nebus naudojami 300, o 2022 metais ant žemės liks 200 orlaivių.
Nors ir tikimasi laipsniško keleivių srauto didėjimo, „Lufthansa“ pabrėžė galėsianti grąžinti valstybės paskolą tik jei „sėkmingai įgyvendins restruktūrizavimo programas visose srityse <..> ir susitars dėl inovatyvių sprendimų su profsąjungomis ir darbo tarybomis“, pažymėjo finansų direktorius Thorstenas Dirksas
