Nuo šiol laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas eis „airBaltic“ valdybos narys ir vyriausiasis veiklos direktorius Pauls Calitis. Valdybos narys ir vyriausiasis finansininkas Vitolds Jakovļevs taip pat toliau eis savo pareigas.
Pirmadienį vykusiame akcininkų susirinkime pagrindinis oro linijų bendrovės akcininkas – Latvijos Susisiekimo ministerija – pareiškė nepasitikėjimą M.Gaussu. Po to valdyba sušaukė neeilinį posėdį ir, atsižvelgdama į pareikštą nepasitikėjimą, nusprendė atšaukti M.Gaussą iš pareigų.
Tuo pat metu akcininkų susirinkimas patvirtino 2024 m. oro transporto bendrovės veiklos rezultatus ir anksčiau paskelbtus 118,159 mln. eurų nuostolius.
Susisiekimo ministras Atis Švinka pabrėžė, kad svarbu matyti apčiuopiamus rezultatus, ir pažymėjo, kad „airBaltic“ yra strategiškai svarbi Latvijos bendrovė, kuri turi gebėti savarankiškai vystytis ir prisitaikyti prie išorės sąlygų.
„airBaltic“ valdybos pirmininkas Andrejs Martinovs padėkojo M.Gaussui už jo vadovavimą, atsidavimą ir viziją nuo 2011 m., pabrėždamas, kad per daugiau nei dešimtmetį M.Gaussas vadovavo oro transporto bendrovei per dideles pertvarkas ir augimą, padėdamas tvirtą pagrindą jos ateičiai.
„Tuo pačiu metu išlaikomas pasitikėjimas „airBaltic“ direktorių valdyba ir profesionalų komanda, kuri valdo kasdienę bendrovės veiklą, keleivių srautus ir operatyvinį valdymą. Pagrindiniai verslo tikslai nesikeičia, o „airBaltic“ toliau siekia įgyvendinti savo strategiją ir galimą pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO)“, – pridūrė V.Martinovas.
Laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Pauls Calitis teigė, kad „airBaltic“ tęsia veiklą neabejotinai siekdama strateginių tikslų ir kad kasdienė veikla išliks nepakitusi. Jis pabrėžė „airBaltic“ komandos stiprybę ir motyvaciją bei oro transporto bendrovės pasirengimą užtikrinti stabilumą, tęstinumą ir augimą.
Ministerijos teigimu, Pauls Calitis yra patyręs aviacijos profesionalas, „airBaltic“ įmonėje dirbęs 30 metų. Jis pradėjo dirbti oro linijų bendrovėje 1995 m. kaip pilotas ir palaipsniui perėjo į vadovaujančias pareigas, įskaitant skrydžių operacijų priežiūrą. 2020 m. jis tapo vyriausiuoju veiklos vadovu ir valdybos nariu.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad bendrovės veikla nebus sutrikdyta. „airBaltic“ išlieka strategiškai svarbi Latvijos įmonė, nes yra pagrindinė akcininkė, užtikrinanti nacionalinį susisiekimą ir tiesioginį indėlį į ekonomiką. Akcininkų tikslas – stiprinti oro transporto bendrovės konkurencingumą ir tęsti pažangą siekiant IPO.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, 2025 m. sausio pabaigoje buvo pasiektas susitarimas su Vokietijos „Lufthansa“ dėl 14 mln. eurų investicijų į „airBaltic“.
Paaiškino, kodėl buvo atidėtas IPO
Prieš atleidimą 15min. kalbintas M. Gaussas aiškino, kodėl buvo atidėliojamas IPO.
„Pernai sakėme, kad vyksta diskusijos su investuotoju dar iki IPO , sakėme, kad vykdysime IPO ir įtrauksime bendrovę į biržos sąrašus. Turėjome užbaigti diskusiją su investuotoju prieš IPO, tai yra „Lufthansa“ (pernai to negalėjome sakyti), tad sandoris buvo sudarytas tik šių metų sausio mėnesį, o dabar laukiama antimonopolinių institucijų patvirtinimo ir tada sandoris bus baigtas“, – 15min. sakė M. Gaussas.
Jo žodžiais, investuotojai tai vertina kaip stiprų ženklą, nes „Lufthansa“ pasakė, kad tai jų strateginė investicija.
„Be to, mes jau porą metų skraidome, pagal vadinamąją ACMI (angl. aircraft, crew, maintenance and insurance, arba wet lease – orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu, arba „šlapiosios nuomos“) paslaugų sutartį. Tą daro ir didžiausias šių paslaugų teikėjas pasaulyje „Avia Solution Group“.
Taigi, mes jau porą metų nuomojame savo turimus „Airbus A220-300“, šiame rinkos segmente įsitvirtinome kaip aukščiausios kokybės prekės ženklas. „Lufthansa“ praeityje iš mūsų nuomavosi vis daugiau orlaivių. Strateginės partnerystės su „Lufthansa“ dalis buvo nauja sutartis, kurią sudarėme praėjusiais metais ir kuri pradedama vykdyti nuo balandžio mėnesio bei galios trejus metus. Pagal šią sutartį „Lufthansa Group“ nuomosis iki 21 mūsų „Airbus A220-300“, – prieš atleidžiamas bendrovės planais dalinosi M. Gaussas. Iš viso šiuo metu „airBaltic“ lėktuvų parką sudaro 50 „Airbus A220-300“ orlaivių.
„airBaltic“ šiuo metu yra didžiausias lėktuvų su įgula nuomotojas bendrovei „Lufthansa“. Ši strateginė partnerystė taip pat apima ir „code-share“ (angl. bendrojo kodo – kai kelių bendrovių skrydžius fiziškai vykdo viena bendrovė – aut. past.) skrydžius.
Strigo orlaivių priežiūros ir remonto darbai
Bendrovė „airBaltic“ „Airbus A220-300“ orlaivius užsakė 2012 m., o 2016 m. buvo pirmieji pradėję skraidyti jais. Naujuose montuojamas variklis „Pratt & Whitney“ yra naujos technologijos reduktorinis turboreaktyvinis variklis. M. Gaussas 15min.lt sakė, kad palyginti su senesnio tipo varikliais, naujieji sutaupo apie 30 proc. degalų, tačiau juos reikia dažniau keisti, t.y. išmontuoti, gabenti priežiūrios ir remonto darbams bei grąžinus vėl sumontuoti ant sparnų. Išsiderinus „Pratt & Whitney“ bendrovės tiekimo grandinei, jų periodinis remontas ėmė užtrukti ilgiau nei planuota. Dėl to pačioje šių metų pradžioje „airBaltic“ paskelbė apie atšauktus 4 670 vasaros sezono skrydžius.
„Variklių pasiūla nėra tokio lygio, koks buvo iki COVID, ir tai yra pasaulinė problema, kuri turi įtakos tik visiškai naujus orlaivius turinčioms oro transporto bendrovėms. Seniems orlaiviams tai neturi įtakos“, – situaciją 15min.lt aiškino buvęs „airBaltic“ vadovas.
Transatlantiniai skrydžiai – tik su JAV kompanija?
Prieš atleidžiamas iš generalinio direktoriaus pareigų M. Gaussas apie transatlantinius skrydžius iš Baltijos šalių sakė, jog juos įmanoma vykdyti tik su „Airbus 321-XLR“ ar didesniu lėktuvu.
„Manau, kad Baltijos šalims to reikia ir dėl visų geopolitinių aplinkybių, bet mes norėtume, kad tai darytų darytų esamas JAV oro vežėjas, nes rinka atrodo daug geresnė, jei pradedama nuo JAV. Dėl turizmo srauto, nes šiuo metu Baltijos šalyse nėra pakankamai keleivių, kad būtų galima ekonomiškai pagrįstai vykdyti skrydžius iš Baltijos šalių į JAV“, – 15min.lt sakė M. Gaussas.
