Sekite 15min Google
„IKI - Kalniečiai“ istorija atspindi ne tik prekybos tinklo, bet paties miesto gyvenimo tempą ir raidą. Kai 1978 metais čia duris atvėrė tuomet modernus prekybos centras „Vitebskas“, Kalniečiai buvo vienas sparčiausiai augančių Kauno mikrorajonų. Keičiantis miestui, keitėsi ir ši vieta – 1996 metais čia įsikūrė pirmoji „Iki” parduotuvė Kaune, plėtėsi prekybos erdvės, asortimentas, paslaugos“, – sako Nijolė Kvietkauskaitė, „IKI Lietuva“ generalinė direktorė.
Kai kainos buvo rašomos ranka
Metraščio puslapiai ir darbuotojų prisiminimai išryškina laikotarpį, kai prekyba atrodė visiškai kitaip nei šiandien. „Dabar viskas vyksta automatiškai, o tada akcijų plakatus rašydavome ranka. Kas gražiausiai rašydavo, tam šis darbas ir tekdavo“, – prisimena ilgametė darbuotoja Loreta Ščepanauskienė, kuri prekybos tinkle dirba dar nuo 1998 metų.
Ji prisimena laikus, kai nebuvo nei elektroninių kainolapių, nei šiuolaikinių inventorizacijos sistemų. Kainas tekdavo perrašinėti ranka, duomenis fiksuoti popieriuje, o inventorizacijos pareikalaudavo daugybės skaičiavimų ir rankinio darbo. Šiandien daugelį šių procesų atlieka skaitmeniniai sprendimai, todėl darbas tapo gerokai greitesnis, tikslesnis ir patogesnis.
Panašius pokyčius prisimena ir daugiau kaip du dešimtmečius „IKI - Kalniečiuose“ dirbanti Viktorija Sargautienė. Pasak jos, anksčiau užsakymus darbuotojai formuodavo patys, remdamiesi savo patirtimi ir matydami realų prekių judėjimą lentynose.
„Pamenu, kai pati ranka rinkdavau informaciją, kiek prekės likę, galiojimus, dėliodavau užsakymus. Dabar kur kas patogiau – kainų keisti ranka nebereikia, jos skaitmeninės. Kitus procesus valdyti taip pat padeda modernios sistemos“, – sako ji.
Austrės ir žuvys, kurios stebino pirkėjus
Ilgamečiai prekybos tinklo darbuotojai akcentuoja ir tai, kad per tris dešimtmečius pasikeitė ne tik prekybos procesai, bet ir pats pirkėjų skonis. Šiandien parduotuvių lentynose įprasta rasti įvairiausių pasaulio virtuvių ingredientų, šviežiai kepamų kepinių ar egzotiškų produktų. Tačiau anuomet daugelis jų lietuviams dar buvo naujiena.
Vienas ryškiausių darbuotojų prisiminimų susijęs su laikais, kai parduotuvėse atsirado pirkėjams neįprasti importiniai produktai. Tarp jų – šviežia atvežtinė žuvis, jūros gėrybės ar austrės, kurios daugeliui atrodė tikra egzotika.
„Tais laikais tai buvo tikras stebuklas. Žmonės sustodavo pasižiūrėti, domėdavosi, klausinėdavo. Labai stengdavomės gražiai paruošti vitrinas, kad parodytume šias naujienas. Kiekvieną rytą eidama į darbą galvodavau, kaip jas išdėstyti dar įdomiau. Pamenu, einu gatve, pamatau prisirpusio šermukšnio šakelę – būtinai nusiskinu ir tądien papuošiu vitriną“, – prisimena Loreta Ščepanauskienė.
Laiko kapsulė, priminusi, kiek daug pasikeitė
Senuose metraščio puslapiuose užfiksuotas prekybos centras, kurio šiandien jau nebepamatytume. Per dešimtmečius ši vieta ne kartą buvo rekonstruota, plėsta ir atnaujinta, keitėsi jos išvaizda, prekybos erdvės ir pirkėjo apsipirkimo patirtis. Būtent todėl ypač vertingos archyvinės nuotraukos, leidžiančios sugrįžti į pastato istorijos pradžią ir pamatyti, kaip viskas atrodė anuomet.
Per dešimtmečius keitėsi technologijos, plėtėsi asortimentas, modernėjo parduotuvė ir augo aplinkinis rajonas. Tačiau netikėtai rastas metraštis priminė paprastą tiesą: svarbiausią vietos istoriją kuria ne pastatai ar įranga, o žmonės, kurie joje dirba, apsiperka ir kuria bendruomenę.