Sekite 15min Google
„Sumaniai organizuotas darbas nuo įmonės centrinės administracijos iki parduotuvių ir įvairių padalinių vadovų, sumanių darbuotojų kruopštumas bei organizuotumas ir toliau sudaro galimybes „Norfai“ likti lydere – didžiausius atlyginimus mokančiu šalies mažmeninės prekybos tinklu“, – konstatuoja Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.
Net mažiausiai uždirbantys uždirba gerokai daugiau
Paskutiniais „Sodros“ duomenimis, kurie skelbiami remiantis birželio mėnesį išmokėtu darbo užmokesčiu, darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, draudžiamųjų pajamų mediana „Norfoje“ sudarė 2.107 Eur (čia ir toliau skaičiai apvalinami iki eurų). Ši mediana, kaip dažniausiai ir būna kiekvieną mėnesį, buvo didžiausia palyginti su kitais didžiaisiais šalies mažmeninės prekybos tinklais.
Mažiausiai nuo „Norfos“ darbuotojams mokamos medianos birželį atsiliko „Lidl“ tinklas – čia ji buvo mažesnė 60 Eur (apie 3%) ir sudarė 2.047 Eur. Kitų mažmeninės prekybos tinklų darbuotojų mediana buvo gerokai mažesnė: „Iki“ tinkle ji sudarė 1.589 Eur (atsiliko 518 Eur arba 33%), „Maximoje“ – 1.553 Eur (-554 Eur arba -36%), „Rimi“ – 1.495 Eur (-612 Eur arba -41%).
Atlyginimų mediana realiausiai atspindi didžiosios dalies darbuotojų atlyginimus, pvz., mažmeninės prekybos įmonėse – tai didžioji dalis dirbančių parduotuvėse ir aptarnaujančių pirkėjus. Mediana gaunama atėmus po 25% didžiausių bei mažiausių atlyginimų įmonėje ir paėmus 50% viduryje esančių darbuotojų atlyginimus.
Analizuojant ir vadinamąjį 25% kvantilį, t. y. kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25% mažiausiai uždirbančių dalies riba esantys darbuotojai, „Norfos“ darbuotojų atlyginimai gerokai išsiskiria. Šiame mažmeninės prekybos tinkle jis buvo 1.726 Eur. „Lidl“ ir šiuo rodikliu „nuo „Norfos“ atsiliko mažiausiai – jis sudarė 1.558 Eur. Kitų mažmeninės prekybos tinklų 25% kvantilis buvo gerokai mažesnis ir tarpusavyje gana artimas: „Maxima“ – 1.392 Eur, „Iki“ – 1.383 Eur, „Rimi“ – 1.328 Eur.
Kaip iškreipiamas bendras atlyginimų vidurkis
„Tiesa, net tame pačiame mieste esančių „Norfos“ parduotuvių darbuotojai gali uždirbti skirtingai. Mat, darbo užmokestis priklauso nuo to, kaip vadovai paskirsto ir organizuoja darbą, kiek sumaniai ir našiai jį atlieka darbuotojas. Kiekvieną savaitę lankydamas „Norfos“ parduotuves įvairiuose šalies regionuose pastebiu, kad ne visiems vadovams ir darbuotojams savo pareigas pavyksta atlikti tinkamiausiai. Tą pastebi ir pirkėjai, kurie mieliau lankosi tose parduotuvėse, kuriose jie aptarnaujami geriausiai, o nuo pirkėjų srauto didžia dalimi priklauso parduotuvių finansinė sėkmė ir darbuotojų uždarbis. Beje, našiausiai dirbančioms parduotuvėms, kaip taisyklė, ir reikalingų darbuotojų prisikviesti lengviausia, jose kolektyvo kaita mažiausia“, – apibendrina „Norfos“ vadovas.
D.Dundulis atkreipia dėmesį į dar vieną „Sodros“ viešinamą rodiklį – standartinį nuokrypį. Kuo šis skaičius didesnis, tuo akivaizdžiau, kad įmonėje yra keletas darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą palyginti su dauguma dirbančiųjų.
„Sodros“ duomenimis, didžiausias visą birželį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis buvo „Lidl“ – net 3.625 Eur arba 4,6 karto didesnis nei fiksuotas mažiausias „Norfos“ tinkle (787 Eur). „Iki“ standartinis nuokrypis birželį buvo 2.319 Eur, „Rimi“ – 936 Eur „Maximoje“ – 931 Eur.
Suprantama, kad didelis standartinis nuokrypis gerokai iškreipia kitą viešai skelbiamą rodiklį – bendrą atlyginimų vidurkį. Mat, kai jis didelis, atrodo, kad visi darbuotojai įmonėje gauna vidutiniškai gerą atlyginimą, nors iš tiesų liūto dalis tenka vos keliems vadovams.
Vienas tinklas išsiskiria ypatinga eilute
Beje, mokesčių specialistai analizuodami „Sodros“ duomenis atkreipė dėmesį, kad „Lidl“ vienintelis iš didžiųjų prekybos tinklų išsiskiria atskira eilute: „Asmenų, gavusių pajamų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, tantjemas ir kt. užmokesčio vidurkis buvo 17.466,67 Eur“. Pasak jų, tokiais mokėjimais vietoje darbo užmokesčio įmonės „optimizuoja“ mokesčius.
„Mokant atlygį ne pagal darbo sutartis, o, pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymas, valstybei sumokami gerokai mažesni mokesčiai. Kaip ir vietoje darbo užmokesčio skiriant dovaną iki 200 Eur, kuri visai neapmokestinama. Turint 3.000 darbuotojų vien tokiu būdu galima nuo valstybės legaliai „nusukti“ apie 400.000 Eur mokesčių per metus, – skaičiuoja D.Dundulis. – „Norfa“ tokiomis gudrybėmis nelinkusi naudotis.“
Pasak jo, „Norfa“ jau yra suplanavusi naujovių, kurias įdiegus tikimasi dar labiau padidinti mažmeninio tinklo atotrūkį pagal darbo našumą ir, atitinkamai, darbo užmokestį didesnei daliai darbuotojų.
„Ne tik planuojamos naujovės, bet ir liepos mėnesio preliminarūs rezultatai bei praėjusių metų duomenys leidžia teigti, kad liepos ir rugpjūčio medianos gali perkopti rekordinį skaičių – viršyti 2.200 Eur“, – didesnės dalies darbuotojų darbo užmokestį prognozuoja „Norfos“ vadovas.
Sodros“ duomenimis, metinis atlyginimo vidurkis „Norfoje“ augo 9%.
