Minima direktyva apims dideles įmones – tas, kuriuose dirba daugiau nei 250 darbuotojų arba kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, o balanse nurodyto turto vertė siekia bent 25 mln. eurų.
Derybos truko dešimtmetį
Europarlamentaras Dainius Žalimas pabrėžia, kad šis teisės aktas yra dešimtmetį trukusių derybų rezultatas, pasiektas kartu su valstybių narių pritarimu. Įprastai tokios ES direktyvos priimamos radus kompromisinę poziciją tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos.
Pasak jo, direktyva neįveda automatinio moterų kvotavimo:
- atrankos kriterijai turės būti skaidrūs, objektyvūs ir vienodai taikomi visiems kandidatams;
- tik esant vienodoms kompetencijoms ir esant nepakankamai atstovaujamai lyčiai valdyboje, pirmenybė bus teikiama šiai lyčiai.
Tai reiškia, kad pirmenybė moterims atsiras tik tada, kai visi kompetenciniai kriterijai bus įvertinti ir kandidatai pasirodys vienodai stiprūs. Tik tuo atveju, jei galutiniame etape liks keli vienodai stiprūs kandidatai, o įmonės valdyboje akivaizdžiai trūks vienos lyties atstovų, pirmenybė bus suteikiama mažiau atstovaujamai lyčiai.
Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, Lietuvoje šiuo metu moterys sudaro 28 proc., visų listinguojamų įmonių valdymo organuose dirbančių žmonių, tad apskritai Lietuvoje neturėtų būti pernelyg sudėtinga pasiekti direktyvoje iškeltų tikslų.
„Ši direktyva daug aktualesnė tokioms šalims kaip Bulgarija, Vengrija ir Malta, kur moterų atstovavimas listinguojamų įmonių valdymo organuose vadovybėje nesiekia nė 20 procentų“, – pastebi D.Žalimas.
Yra kur pasitempti
Lyčių pusiausvyros situacija Lietuvoje rodo, kad pastangų šioje srityje įdėti dar teks. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba surinko pirmuosius duomenis iš didžiųjų įmonių. Juos pateikė 162 didelės įmonės ir 7 biržinės bendrovės. Dar beveik 100 įmonių to nepadarė, nors atitinka numatytus kriterijus. Iš gautų duomenų paaiškėjo, kad reikalavimus jau dabar atitinka trečdalis (31 proc.) įmonių. Tokia pačia apimtimi, trečdalyje įmonių valdybų, nėra nė vienos moters.
Dar vienas iškalbingas skaičius – 40 proc. įmonių neturi jokių aiškių atrankos kriterijų vadovams ir valdybos nariams, o būtent atrankų skaidrumas yra kertinis žingsnis siekiant pokyčio. Kai kriterijai neaiškūs, sprendimus lemia įpročiai ir stereotipai, o ne kompetencijos.
„Surinkti duomenys rodo, kad kelias iki realaus lyčių balanso įmonių valdyme dar ilgas. Nors direktyva įpareigoja įmonių valdyme užtikrinti bent trečdalį nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų, daugelyje valdymo organų vis dar vyrauja viena lytis – dažniausiai vyrai“, – sako lygių galimybių kontrolierė B.Sabatauskaitė.
Nors direktyva įpareigoja įmonių valdyme užtikrinti bent trečdalį nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų, daugelyje valdymo organų vis dar vyrauja viena lytis – dažniausiai vyrai, – sako lygių galimybių kontrolierė.
Anot jos, šie duomenys bus pagrindas tolesnėms konsultacijoms ir rekomendacijoms įmonėms: „Lyčių pusiausvyra valdyme nėra vien skaičių klausimas – tai signalas apie įmonės vadybos brandą, įtrauktį ir gebėjimą matyti visą talentų spektrą. Džiugu, kad dalis įmonių jau imasi veiksmų.“
Moterys kompetencijų turi įvairiose srityse
Valstybės valdomų įmonių paveikslas vertinant valdybų sudėtį – įvairialypis. Valdymo koordinavimo centro (VKC) laikinoji vadovė Jurgita Bagdonienė teigia, kad valstybinėse įmonėse moterys sudaro 30,4 proc. valdybų ir stebėtojų tarybų narių, tačiau įmonių vadovių dalis siekia apie dešimtadalį – vos 9,5 proc.
„Kolegialaus organo narys ar įmonės vadovas turi būti renkamas pirmiausiai pagal savo kompetencijas, tačiau džiugu, jog lyčių lygybės kvotų įvedimas sudaro galimybę atranką laimėti mažiau atstovaujamai lyčiai, jei kandidatų kompetencijos labai panašios“, – teigia J.Bagdonienė.
Anot jos, moterys yra dažniau atrenkamos į finansų, rizikos valdymo ir audito bei organizacijos vystymo kompetencijas valdybose ir stebėtojų tarybose, tačiau tokiuose sektoriuose, kuriuose dominuoja techninės specialybės – energetikoje, pramonėje, statybose, transporte ar agroversle – jų vis dar labai mažai. Visgi yra ir išimčių: pavyzdžiui, naujai suformuotoje „Ignitis grupės“ stebėtojų taryboje moterys sudaro net 78 proc. narių.
Bausti neketina
Europarlamentaras D. Žalimas akcentuoja, kad tikroji lyčių nelygybės priežastis slypi ne tik valdybų sudėtyje, bet daug ankstesniuose etapuose – švietime, profesiniuose pasirinkimuose, galimybėse derinti karjerą ir šeimą. Todėl drauge su direktyvos įgyvendinimu būtina šalinti sistemines kliūtis: skatinti moteris rinktis STEAM sritis, plėtoti mentorystės programas, gerinti vaikų priežiūros prieinamumą ir užtikrinti, kad viešasis sektorius rodytų pavyzdį lyčių pusiausvyros klausimu.
Lygių galimybių Kontrolieriaus tarnyba pabrėžia, kad pirmieji direktyvos taikymo metai nebus skirti bausti – tai laikas įmonėms pasiruošti, įvertinti kliūtis, susiformuoti aiškius atrankos principus ir pradėti taikyti lyčių balansą skatinančias priemones. Vėliau bus tęsiama stebėsena ir viešinamos įmonės, kurios pasiekė direktyvos tikslus, o įmonėms bus teikiamos konsultacijos ir mokymai.
Tarnyba planuoja tęsti stebėseną ir viešai skelbti įmones, pasiekusias direktyvos tikslus. Pirmasis sąrašas jau skelbiamas tarnybos puslapyje.
Taip pat numatoma organizuoti konsultacijas, mokymus ir gerosios praktikos dalijimosi renginius įmonėms, siekiančioms gerinti lyčių balansą.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
