Paprastai tariant: kai ateina civilinės saugos pranešimas, vadovo pareiga nėra „palaukti, kas bus“. Vadovo pareiga – informuoti, organizuoti ir apsaugoti.
Pirma taisyklė: spalva nėra dekoracija
Pasak R.Joskaudienės, jeigu pranešime nurodoma spalva ar pavojaus lygis, darbdavys turi vadovautis ne nuojauta, o oficialaus pranešimo turiniu.
BALTA – pavojus atšauktas.
GELTONA – pavojus tikėtinas, reikia pasirengti.
RAUDONA – realus pavojus, reikia veikti nedelsiant.
„Atsakomybė kyla ne už pačią spalvą, o už tai, kad darbdavys ignoruoja pranešimą, nevykdo teisėtų institucijų nurodymų, neinformuoja darbuotojų, neorganizuoja saugaus pasitraukimo arba verčia dirbti akivaizdžiai pavojingomis sąlygomis“, – aiškino R.Joskaudienė.
BALTA: pavojus atšauktas, bet pamoka lieka
Kai paskelbta BALTA, darbuotojai ir įmonė gali grįžti prie įprastos veiklos.
„Tačiau profesionalus darbdavys po tokios situacijos turėtų ne tik pasakyti „dirbam toliau“, bet ir pasitikrinti:
ar visi darbuotojai gavo informaciją;
ar buvo aišku, kas įmonėje priima sprendimus;
ar žinoma artimiausia priedanga arba saugiausia patalpa;
ar darbuotojai supranta, ką daryti, jeigu kitą kartą būtų GELTONA arba RAUDONA;
ar klientai, lankytojai, pacientai, mokiniai ar kiti įmonėje esantys asmenys nebūtų palikti be informacijos.
BALTA nereiškia „nieko neįvyko“.
BALTA reiškia: pavojus atšauktas, bet pasirengimą reikia peržiūrėti“, – aiškino R.Joskaudienė.
GELTONA: dar ne panika, bet jau organizavimas
Pasak R.Joskaudienės, GELTONA reiškia pasirengimo režimą. Tai, anot jos, dar ne visuotinis bėgimas į priedangą, bet jau aiškus signalas: reikia žinoti, kur eisime, kas vadovaus ir kaip bus elgiamasi, jei pavojus sustiprės.
„Darbdavys turėtų nedelsdamas:
informuoti darbuotojus, kad gautas civilinės saugos pranešimas;
paskirti atsakingą asmenį ar pamainos vadovą, kuris koordinuos veiksmus;
nurodyti artimiausią priedangą arba saugiausią įmonės patalpą;
patikrinti, ar kelias į saugią vietą nėra užrakintas, užstatytas ar nežinomas;
įvertinti darbuotojus, kurie dirba lauke, prie stiklinių fasadų, vitrinų, langų, aukštyje, su įrenginiais ar transportu;
pasiruošti, kad pasikeitus statusui į RAUDONĄ darbai būtų sustabdyti organizuotai, o ne chaotiškai.
GELTONOS metu įmonė gali veikti, bet vadovas jau turi veikti kaip organizatorius, ne kaip komentatorius“, – teigė R.Joskaudienė.
Pasak jos, negalima darbuotojams sakyti:
„čia ne mūsų problema“,
„dirbam kaip dirbę“,
„kas bijo – tas silpnas“,
„nepalikit darbo vietos, nes bus pasekmės“.
Toks požiūris, pasak teisininkės, gali tapti ne tik vadybine klaida, bet ir teisine rizika.
RAUDONA: sauga svarbiau už kasą, grafiką ir gamybos planą
Kai paskelbta RAUDONA ir oficialiame pranešime nurodoma eiti į priedangą ar saugią vietą, darbdavys turi organizuoti darbuotojų apsaugą nedelsdamas.
Tai, anot R.Joskaudienės, reiškia:
stabdyti darbus, jeigu jų tęsimas kelia pavojų;
nukreipti darbuotojus į priedangą arba saugiausią galimą patalpą;
pasirūpinti klientais, lankytojais, pacientais, vaikais, vyresnio amžiaus ar negalią turinčiais asmenimis;
nepalikti vienų darbuotojų prie kasų, vitrinų, langų, lauke ar kitose rizikingose vietose;
užtikrinti, kad darbuotojai nesiblaškytų ir gautų vieną aiškų nurodymą;
sekti tik oficialią informaciją ir laukti pavojaus atšaukimo.
„Yra veiklų, kurių negalima sustabdyti mechaniškai per vieną sekundę: gydymo įstaigos, avarinės tarnybos, kritinė infrastruktūra, tam tikri gamybiniai procesai. Bet net ir tokiais atvejais sauga nėra „atšaukiama“. Tokiose įstaigose turi būti iš anksto aišku, kurios funkcijos tęsiamos, kas lieka, kas traukiasi, kur yra saugesnės patalpos ir kas priima sprendimus“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Pasak jos, RAUDONOS metu vadovo klausimas turi būti ne „kaip neprarasti darbo valandos“, o kaip neprarasti žmogaus gyvybės.
Ką darbdavys privalo užtikrinti?
Pasak R.Joskaudienės, mažiausias protingas darbdavio veiksmų standartas turėtų būti toks:
1. Vidinis informavimo kanalas.
Darbuotojai turi žinoti, kur gaus nurodymą: el. paštu, telefonu, vidine sistema, per pamainos vadovą ar kitą aiškų kanalą.
2. Atsakingas asmuo.
Kiekvienoje darbo vietoje turi būti aišku, kas koordinuoja veiksmus pavojaus metu. Ne „kažkas iš administracijos“, o konkretus žmogus ar pareigybė.
3. Saugi vieta.
Darbdavys turi žinoti, kur darbuotojai galės pasitraukti: rūsys, požeminė aikštelė, patalpa be langų, patalpa už kelių sienų, koridorius, sanitarinės-buitinės patalpos, kita saugesnė vieta.
4. Veiksmai klientams ir lankytojams.
Jeigu įmonėje tuo metu yra klientų, pacientų, mokinių, pirkėjų ar svečių, jie neturi būti paliekami nežinioje. Darbuotojai turi žinoti, kaip jiems ramiai paaiškinti, kur trauktis.
5. Rizikingų darbų stabdymas.
Lauko darbai, darbai aukštyje, prie langų, prie stiklinių konstrukcijų, su pavojingais įrenginiais ar transportu turi būti vertinami atskirai. Jeigu pavojus realus, darbas negali būti tęsiamas vien todėl, kad „reikia užbaigti pamainą“.
6. Darbuotojų teisės.
Darbuotojas neturi būti baudžiamas už tai, kad vykdo oficialų saugos nurodymą ar atsisako dirbti, kai kyla realus pavojus jo saugai ar sveikatai.
7. Veiksmų peržiūra po įvykio.
Po pavojaus atšaukimo įmonė turėtų trumpai įsivertinti: kas suveikė, kas neveikė, kur buvo chaosas, kas nežinojo veiksmų plano.
Ko darbdaviui negalima daryti?
Pasak R.Joskaudienės, negalima ignoruoti civilinės saugos pranešimo; Negalima nutylėti informacijos nuo darbuotojų; Negalima versti darbuotojų likti pavojingoje vietoje; Negalima grasinti nuobaudomis už pasitraukimą į saugią vietą, kai yra realus pavojus; Negalima palikti lankytojų ar klientų be informacijos; Negalima skleisti nepatikrintos informacijos; Negalima vadovautis principu „pas mus taip dar niekada nebuvo“.
„Teisėje toks argumentas silpnas. Saugos pareigos vertinamos ne pagal tai, kiek kartų pavojus jau buvo įvykęs, o pagal tai, ar darbdavys protingai, laiku ir atsakingai reagavo į realią grėsmę“, – pabrėžė teisininkė.
Kas gresia, jeigu darbdavys nieko nedaro?
Pirma, pasak R.Joskaudienės, gali kilti administracinė atsakomybė už civilinės saugos teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą.
Antra, gali kilti atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus.
Trečia, anot jos, jeigu dėl darbdavio neveikimo ar netinkamo saugos organizavimo įvyktų sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirastų kiti sunkūs padariniai, gali kilti net baudžiamoji atsakomybė.
Ir čia svarbu suprasti: didžiausia rizika nėra vien bauda.
„Didžiausia rizika – darbuotojo sužalojimas, žūtis, reputacijos praradimas, civiliniai ieškiniai, patikrinimai, viešas pasitikėjimo praradimas ir klausimas, į kurį vadovui gali tekti atsakyti labai nepatogiai: ką konkrečiai padarėte, kai gavote įspėjimą? Ne ką galvojote. Ne ką planavote. Ne ką parašėte po įvykio. O ką padarėte tuo metu“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Trumpa atmintinė vadovui
BALTA – pavojus atšauktas, veikla tęsiama, bet pasirengimas peržiūrimas.
GELTONA – informuoti darbuotojus, paskirti atsakingus, nusimatyti saugią vietą.
RAUDONA – stabdyti pavojingus darbus, nukreipti žmones į priedangą ar saugiausią patalpą, laukti oficialaus atšaukimo.
Civilinė sauga įmonėje nėra formalumas segtuve.
Tai vadovo gebėjimas per kelias minutes parodyti, kad žmonės jam nėra tik darbo grafiko eilutės.
Už krizių valdymo ir civilinės saugos teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą ANK 526 straipsnyje numatytos baudos: įprastai juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 120 iki 240 Eur, pakartotinai – nuo 180 iki 360 Eur, o kvalifikuotais atvejais, kai kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, – nuo 1500 iki 6000 Eur.
Už darbo įstatymų ir darbuotojų saugos bei sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus ANK 96 straipsnyje numatytos baudos darbdaviams, juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 Eur, o jeigu dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių – nuo 1000 iki 2000 Eur.
Jei dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsiranda kitokių sunkių padarinių, BK 176 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
