Kaip skunde Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nurodė pareiškėjas, nuvykęs įsigyti virtuvės baldų, jis sužinojo, kad prekės eksponuojamos antrame aukšte. Patekti ten galima tik laiptais, o tai yra neįveikiama kliūtis vežimėliu judančiam žmogui. Pareiškėjas kreipėsi į salės darbuotojus, tačiau jie niekuo nepagelbėjo.
„Viena pardavėja man tepasakė, kad į viršų aš tikrai nepateksiu“, – teigė jis. Vyras buvo priverstas palikti parduotuvę, norimų baldų net neapžiūrėjęs.
Parduotuvę valdančios įmonės „Araneta“ atstovai pripažino, kad „dėl techninių pastato sprendimų ir lifto nebuvimo asmenys su ribotu mobilumu ar vežimėliais į antrą aukštą patekti negali.“ Jie pridūrė, kad, esant poreikiui, antresolėse esančios prekės gali būti atnešamos apžiūrėti į pirmą aukštą.
„Baldų turgaus“ atstovai taip pat aiškino, kad parduotuvėje yra skelbimas, kuriame nurodyta, jog dėl papildomos pagalbos galima kreiptis į darbuotojus. O pareiškėjas, anot jų, tokios pagalbos neprašė.
Pasak lygių galimybių kontrolierės B.Sabatauskaitės, atliktas tyrimas parodė, kad pareiškėjas, parduotuvėje negavęs nei paslaugos, nei prekių, patyrė diskriminaciją dėl negalios. Taip pat nustatyta, kad pastatas, kuriame įsikūrusi įstaiga, yra prieinamas tik iš dalies.
„Žmogui nebuvo užtikrintas patekimas į baldų ekspoziciją, be to, neieškota jokių kitų būdų, kaip padėti riboto judumo pirkėjui. Tokios situacijos, kai neužtikrinamas nei fizinis aplinkos prieinamumas, nei tinkamų sąlygų pritaikymas, ne tik pažeidžia šalies bei tarptautinius teisės aktus, bet ir nugalina žmones su negalia, žemina jų orumą ir savigarbą“, – sakė B.Sabatauskaitė.
„Baldų turgų“ valdanti UAB „Araneta“ buvo pripažinta pažeidusi Lygių galimybių įstatymą, už tai skirtas įspėjimas. Tarnyba bendrovei rekomendavo kartu su asmenų su negalia prieinamumo ekspertais įsivertinti, kaip užtikrinti paslaugų prieinamumą bei tinkamų sąlygų pritaikymą. Taip pat siūloma apsvarstyti galimybę įsirengti keltuvą į antrą parduotuvės aukštą, papildomai apmokyti darbuotojus, aiškiau pateikti informaciją apie prieinamumo galimybes asmenims su negalia.
Valstybės kontrolės duomenimis, praėjusiais metais apie 80 proc. statinių Lietuvoje vis dar nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Savo ruožtu visuomenė įsitikinusi, kad tai turi keistis – Tarnybos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, beveik 8 iš 10 gyventojų pritaria, kad viešosios erdvės turėtų būti pritaikytos, net jei tai brangiai kainuoja.
Dėl diskriminacijos negalios pagrindu pernai Tarnyba gavo daugiausiai skundų – 125. Iš jų daugiau nei pusė buvo dėl galimų pažeidimų vartotojų teisių apsaugos srityje. Skundų negalios pagrindu nuosekliai daugėja – 2022 m. gauti 48 skundai, 2023 m. – 49 skundai, 2024 m. – 67 skundai.
