Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Su iššūkiais savivaldybių įmonės kovos surėmusios pečius

Savivaldybių įmonėms dvikovos pirštinę bando mesti  privatus verslas, tačiau komunalinių įmonių atstovai tvirtina, kad tuomet kai kurių nepelningų paslaugų teikimas gali pakibti ant plauko ir taip nebus pasirūpinta viešuoju interesu.
„Kaunas tvarkosi“ prie Pažaislio vienuolyno
„Kaunas tvarkosi“ prie Pažaislio vienuolyno / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Veikla, kuri neatsiperka

Lietuvos savivaldybių komunalinių paslaugų įmonės susibūrė į „Lietuvos savivaldybių komunalinių ūkių asociaciją“ (SKIA), nes net 17 įmonių, pasirašiusių asociacijos įsteigimo aktą puoselėja viltį, kad naujasis Seimas ir Vyriausybė turi naują požiūrį ir leisis į platesnes diskusijas SKIA rūpimoms problemoms aptarti.

„Įkurti asociaciją mus paskatino daugybė priežasčių, kurios apsunkino savivaldybių ir joms priklausančių įmonių darbą“, – tvirtino „Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas. Pasak jo, pastaruoju metu vis dažniau peršama nuomonė, kad tai ką daro savivaldybės ar joms pavaldžios įmonės yra blogai, o įmonių veikla neveiksminga.

SKIA suvienijo specialistus suprantančius, kad komunalinės paslaugos pirmiausia turi būti prilygintos viešosioms paslaugoms,

SKIA suvienijo specialistus, turinčius daug patirties, žinių bei gerai suprantančius, kad komunalinės paslaugos pirmiausia turi būti prilygintos viešosioms paslaugoms, kurių patenkinimas neretai būna nuostolingas. „Savivaldybių komunalinės įmonės rūpinasi ne tik atliekų surinkimu, tačiau prižiūri ir kapines, gatves, viešąsias erdves. Todėl tam tikrų paslaugų teikimas negali būti perleistas privačiam verslui, jas turi užtikrinti vietinės valdžios institucijos, kurios privalo tenkinti bendruomenės poreikius, o ne aklai siekti pelno“, – tvirtina ir SKIA direktorė Aušra Zigmontienė.

Tad viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų. Ji atkreipė dėmesį, kad savivaldybės įmonės neslepia mokesčių, o paslaugų pirkimą vykdo, laikydamosis įstatymo nustatytos tvarkos. Kalbėdama apie privatų verslą, A.Zigmontienė nebuvo tokios geros nuomonės. SKIA direktorės teigimu, jos daug ką gali pridengti konfidencialumu ir komercinės paslapties šydu.
Dar vienas svarbus savivaldybei priklausančių įmonių bruožas – pelnas, kurį gauna savivaldybės įmonės atitienka savivaldybės biudžetui ir tie pinigai toliau panaudojami kitai savivaldybės prižiūrimo miesto naudai.

Vidaus sandorių svarba

Kaip susisitkime su SKIA atstovais teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, pastaraisias metais savivaldai tenka susidurti su daugybe iššūkių. Daugiausia tai politikų valia primesti sprendimai. „Politikai nori, kad nuo 2018 – ųjų savivaldybėse turėtų nebelikti vidaus sandorių. Viskas turėtų būti remiama viešaisiais pirkimais“, – susirinkusiems aiškino R.Žakaitienė. Jeigu tokia tvarka pradės galioti, Lietuva taps vienintele šalimi Europos Sąjungoje uždraudusia savivaldybių sutartis su joms pavaldžiomis įmonėmis – vidaus sandorius. „Visose kitose šalyse laikomasi nuomonės, kad savivaldybių įmonės turi prisiimti atsakomybę ir veiksmingai dirbti“, – kalbėjo asociacijos direktorė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dalius Tumynas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Dalius Tumynas

Pasak D.Tumyno, vidaus sandorių išsaugojimas dar viena SKIA prioritetinių veiklos krypčių. Privačių įmonių lobistai, pasak „Kauno švaros“ vadovo bando įtikinti politikus, kad į svaivaldybių įmonių veiklos teritoriją reikia įsileisti ir privatų verslą. Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Feliksas Mikutis sutinka, kad vidaus sandoriai Lietuvoje yra diskredituoti – daug kam atrodo, kad jie sudaro prielaidas korupcijai atsirasti. „Lietuvoje šiuo metu vyrauja pozicija, kad vidaus sandoriai turėtų būti nesudaromi, jeigu yra tikimybė, kad viešojo sektoriaus poreikius gali patenkinti privačios įmonės“, – kalbėjo advokatas.

Neigiamas atspalvis apie vidaus sandorius susidaręs tik mūsų šalyje. Kitose ES valstybėse tokio atspalvio, kalbant apie juos, nėra.

Neigiamas atspalvis apie vidaus sandorius susidaręs tik mūsų šalyje. Kitose ES valstybėse tokio atspalvio, kalbant apie juos, nėra. „Pagal ES teisingumo teismo praktiką ir ES teisės nuostatas savivaldos ir centrinės valdžios institucijos turi teisę organizuoti joms paskirtų užduočių vykdymą pagal ekonomines arba politines preferencijas, o viešųjų pirkimų taisyklės neturėtų tokios institucijų veiksmų laisvės kaip nors riboti“, – kalbėjo F.Mikutis.
Vis gi kalbėdamas apie vidaus sandorius teisininkas atkreipė dėmesį, kad sudarnat vidaus sandorį turi būti nustatytos aiškios ir skaidrios kainos, o už teikiamą pasalugą mokamos kompensacijos dydis turi būti pagrįstas pagrįstomis sanaudomis. „Dabar svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą vidaus sandoriais ir savivaldybės teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, todėl itin svarbus skaidrumas viešinant esmines sandorio sąlygas“, – tikino pašnekovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno MBA
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno MBA

Nelogiški sprendimai
Pasak Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių atsotvams dažnai tenka klausytis gyventojų priekaištų, kad atliekų tvarkymo mokestis yra per didelis arba skaičiuojamas net tada, kai viskas išrūšiuojama. Kritikos sulaukia ir pati mokesčių apskaičiavimo tvarka, kai rinkliava apskaičiuojama atsižvelgiant pagal būsto plotą, o ne pagal gyventojų skaičių bute.

„Tokie gyventojų priekaištai pagrįsti, tačiau savivaldybėms surištos rankos ir priimti sprendimų pagerinančių gyventojų situaciją, paprasčiausiai negalime“, – tvirtino R.Savickienė. Pasak kaunietės, Lietuvoje galiojant nuostatai „teršėjas moka“, sumokėti gyventojui tenka ir už nepagrįstus ar nuostolingus valdžios sprendimus, nes visos patiriamos sanaudos atsiduria apskaičiuojant atliekų tvarkymo įmokose.

„Dabar – eksperimentų laikas, o atsakomybės dėl nesėkmių prisiimti niekas nenori“

„Mūsų įsitikinimu bet kokia naujovė turi būti diegiama tik atlikus išsamią analizę ir sukūrus paprastą ir aiškų reglamentavimą“, – pabrėžė savivaldybės atstovė. R.Savickienė apgailestavo, kad tokios tvarkos dar nėra – kuriami tarpusavyje nederantys teisės aktai, o savivaldybėms neteikiama net metodinė pagalba, kuri padėtų perpratsi teisės aktų vingrybės.
Prakalbus apie plečiamą užstato sistemą, savivaldybėms jau kyla klausimų – „Kokios atliekos pateks į plečiamą užstato sistemą? Kas bus su neperdirbamos pakuotėmis? Apie tokius klausimus dar net negalvojama, tačiau tuomet, kai bus patvirtinta naujoji tvarka su iškilusiomis problemomis teks susidoroti būtent savivaldybėms“, – situaciją apibūdino moteris.
„Dabar – eksperimentų laikas, o atsakomybės dėl nesėkmių prisiimti niekas nenori“, – apibendrindamas dažnai pasitaikančią situaciją kalbėjo D.Tamulynas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius