Šie pakeitimai padaryti stiprinant tinklų atsparumą ir užtikrinant nepertraukiamas ir kokybiškas mobiliojo ryšio paslaugas, net ir situacijose, kai fiksuojamas išorinis trikdantis poveikis.
-
GPS klaidinimo mastai auga kaip ant mielių: trikdo ne tik lakūnų, bet ir kapitonų, ūkininkų bei pajūrio poilsiautojų gyvenimą
-
Skrydžių sekimo puslapyje lietuvišką sklandytuvą rodė Kaliningrade: paaiškėjo, kaip viskas vyko
-
Interneto kokybę nuo šiol galima įsivertinti dar paprasčiau: pristatytas atnaujintas „Matuok.lt“
-
Mokslininkai nustatė vietą, iš kurios Rusija kelia GPS trikdžius virš Baltijos jūros
-
ICAO: Rusija įpareigota per 30 d. paaiškinti GPS trukdžius ir klaidinimą
-
Pajūryje – be ryšio: kai kuriose Palangos apylinkėse jo iš viso nėra
-
Birželį – pilotų pranešimų apie GPS trikdžius rekordas: 22 kartus daugiau nei prieš metus
-
Rusijai nurodyta nedelsiant nutraukti radijo trukdžius, veikiančius GPS
Nuo 2024 m. RRT fiksuoja žalingus trukdžius, kylančius iš Rusijos, kurie tam tikrais atvejais daro neigiamą poveikį mobiliojo ryšio ir navigacijos sistemų veikimui.
RRT pabrėžia, kad laikinų dažnių skyrimas yra išimtis, o ne taisyklė. Tai nėra alternatyva įprastiems dažnių skyrimo mechanizmams, tokiems kaip aukcionai. Ši galimybė būtų taikoma tik tuomet, kai esamos priemonės, kurių pirmiausia imasi patys operatoriai, nesuteikia reikiamo rezultato.
„Ši galimybė signalizuoja apie reguliuotojo pasirengimą padėti operatoriams spręsti sudėtingas situacijas. Vis dėlto svarbiausias vaidmuo tenka jiems – investicijos į tinklų saugumą ir atsparumą yra ilgalaikė būtinybė. Vertiname, kad operatoriai jau imasi veiksmų – tai svarbus indėlis į ryšių sistemos stiprinimą“, – pabrėžia RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.
Dabartinis geopolitinis kontekstas parodo, kad vien tik rinkos dalyvių pastangų nepakanka. Spartesnei ir strategiškai svarbiai ryšių infrastruktūros plėtrai būtinas aktyvesnis valstybės institucijų dalyvavimas ir aiški, investicijoms palanki reguliacinė aplinka. Šiuo metu teisiniai ir administraciniai reikalavimai vis dar riboja paslaugų teikėjų galimybes plėtoti ryšio tinklus, ypač kelių, geležinkelių ar saugomų teritorijų zonose. Operatoriams tenka bylinėtis dėl infrastruktūros įrengimo ant savivaldybių pastatų, nors tokią galimybę numato įstatymai.
Pasak jos, valstybei būtina ieškoti būdų finansiškai reikšmingiau prisidėti prie infrastruktūros plėtros, ypač nutolusiose regionuose, stiprinti savivaldybių įsitraukimą. Taip pat svarbu diegti paramos priemones gyventojams atokesniuose regionuose – pavyzdžiui, kompensuoti prisijungimą prie tinklo.
Kad investicijos į ryšio infrastruktūrą būtų įgyvendinamos sklandžiai ir sparčiai, RRT siūlo visiems strateginės svarbos projektams taikyti supaprastintas derinimo ir įgyvendinimo procedūras. Tokiems projektams galėtų būti taikomas „žaliojo koridoriaus“ principas – kaip nacionalinės reikšmės iniciatyvoms, reikšmingoms valstybės saugumui ir pažangai.
Galiausiai, siekiant skaidrumo ir efektyvumo, būtina sisteminti ir viešinti informaciją apie vykdomus ir planuojamus investicinius projektus, integruoti šią informaciją su ES fondų galimybėmis, o techniniam įgyvendinimui pasitelkti jau veikiančią Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIIS).
