Pagrindinė taisyklė: darbe – nulinė tolerancija
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas negali būti darbo vietoje neblaivus ar apsvaigęs. Neblaivumas darbo metu – šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, o už vienkartinį neblaivumo atvejį darbuotojas gali būti atleistas be įspėjimo ir be išeitinės.
Pasak R.Joskaudienės, nėra svarbu, kiek darbuotojas išgėrė, esmė – kad buvo neblaivus.
Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) praktika, anot teisininkės, aiški: neblaivumo laipsnis reikšmės neturi – „tik viena taurė“ nėra argumentas.
„Šventėme darbe“ – kodėl tai bloga idėja?
Labai tipinė situacija: gimtadienis, kolektyvo vaišės, šampanas darbo vietoje „po darbo“.
Teisinė realybė, pasak R.Joskaudienės, yra kitokia: net po darbo valandų darbdavio patalpose būti neblaiviam – administracinis nusižengimas, tad darbuotojui gali grėsti bauda, o darbdaviui – atsakomybė už darbuotojų saugos neužtikrinimą.
„Jei tokios „šventės“ metu įvyksta nelaimingas atsitikimas – situacija dar rimtesnė: Valstybinė darbo inspekcija vertina, ar darbdavys toleravo alkoholį, galimos baudos, patikrinimai, o kraštutiniais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė“, – įspėjo R.Joskaudienė.
Darbdaviams ji pataria švęsti ne darbo vietoje ir be alkoholio.
Darbuotojas ateina į darbą „su likučiu“
O kaip tuomet, jei į darbą darbuotojas ateina „su alkoholio likučiu kraujyje“ iš vakar dienos?
Pasak R.Joskaudienės, vienas pavojingiausių mitų ir yra „Aš juk šiandien nebegėriau.“
Anot jos, jeigu alkoholis vis dar organizme darbo metu – teisiškai darbuotojas laikomas neblaiviu.
„Likutinis girtumas“ nėra pateisinimas, ypač griežtai vertinama, jei darbas susijęs su rizika (transportas, technika, klientai). Statistika rodo, kad kasdien tūkstančiai žmonių ateina į darbą neblaivūs – ir dauguma jų mano, kad tai nesimato. Praktika rodo – priešingai: tai matoma ir fiksuojama“, – perspėjo R.Joskaudienė.
„Nepūsiu“ – ar atsisakymas gelbsti?
Gali nutikti taip, kad darbuotojas atsisakys tikrintis blaivumą. Tačiau ar tai jį išgelbėtų? Pasak R.Joskaudienės, ne.
„Jei darbuotojas atsisako tikrintis alkotesteriu, nesutinka vykti į medicininę apžiūrą, darbdavys surašo nušalinimo aktą, fiksuoja požymius (kvapas, koordinacija, kalba), kviečia liudytojus (gali būti kviečiama policija)“, – aiškino teisininkė.
Atsisakymas tikrintis, anot jos, darbuotojui gali užtraukti atskirą baudą, be to, teisme dažnai tai vertinama darbuotojo nenaudai.
LAT praktika, pasak teisininkės, tokia: neblaivumas gali būti įrodinėjamas ne tik promilėmis, bet ir liudytojų parodymais bei elgesio fiksavimu.
Darbdavio atsakomybė – apie ką dažnai pamirštama
Anot R.Joskaudienės, darbdavys privalo nedelsiant nušalinti neblaivų darbuotoją, dokumentuoti situaciją, neleisti dirbti rizikingo darbo.
Jei to nepadaro, teisininkės teigimu, darbdaviui gresia baudos, VDI patikrinimai, civilinė atsakomybė, jei kažkas nukenčia.
„Darbdavys, kuris „užmerkia akis“, rizikuoja daugiau nei darbuotojas“, – įspėjo R.Joskaudienė.
Apibendrindama ji teigė, kad saugiausia politika darbo vietoje – nulinė tolerancija.
„Jei esate darbdavys – aiškios taisyklės ir prevencija. Jei esate darbuotojas – jokio alkoholio iki darbo ir darbo metu. Nes praktikoje dažnai matau, kad „atrodė smulkmena“ baigiasi darbo praradimu, baudomis ir ilgu ginču teisme“, – teigė teisininkė.
