Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tyrimas atskleidė: papildomos sveikatingumo naudos lemia darbuotojų sprendimą likti įmonėje

Pasaulinio profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. respondentų 35 šalyse, atskleidė, kad bendrovės, kurios darbuotojams siūlo papildomas naudas ir sveikatingumo paslaugų kompensavimą, patiria 56 proc. mažesnį darbuotojų atkritimą nei tos, kurios tokių naudų nesiūlo. Šis veiksnys yra labiausiai skatinantis darbuotojus likti įmonėse, po jo seka darbuotojų mokymai bei prasmingas darbas, rašoma pranešime spaudai.
Kestutis Mackelis
Kęstutis Mackelis / Asmeninio archyvo nuotr.

„Tyrimo rezultatai iškalbingai iliustruoja, kaip stipriai keičiasi darbuotojo ir darbdavio santykis ir tai yra ypač matoma ir Baltijos šalyse. Ekonomikai augant ir žiniasklaidos antraštėms mirgant nuo naujienų, kad daugelyje sektorių trūksta darbuotojų, darbdaviai ieško būdų, kaip pritraukti naujus, o vėliau išlaikyti turimus darbuotojus. Ir čia darbdaviams vertėtų atsigręžti į pasaulinius tyrimus, nes šiandien kas aktualu kitose šalyse, aktualu ir Lietuvoje. O kitų šalių patirtis rodo, kad papildomos naudos ir sveikatingumo paslaugų kompensavimas darbuotojams yra numeris vienas priežastis renkantis darbdavį ar sprendžiant dėl darbovietės keitimo“, – situaciją komentuoja Kęstutis Mackelis, sveikatingumo platformos darbuotojų naudoms administruoti „Stebby“ vadovas.

„LinkedIn“ tyrimas atskleidė, kad papildomos naudos ir kompensacijos yra TOP1 priežastis rinktis darbdavį milenialsų kartos atstovams, X kartai tai yra antra pagal svarbumą priežastis, ją lenkia tik noras gauti iššūkių darbe.

Sako, kad patirtį darbovietėje gerintų papildomų paslaugų kompensacijos

Tame pačiame tyrime respondentų klausta, ką pakeitus darbovietėje, pagerėtų bendra darbuotojo patirtis įmonėje. Čia taip pat daugiausiai respondentų, beveik kas antras, minėjo papildomas naudas ir kompensacijas – net 48 proc. Antroje vietoje rikiuojasi administracinių procesų paprastinimas, tai patirtį darbovietėje pagerintų 40 proc. tyrimo dalyvių, trečioje – atviras ir efektyvus valdymas (38 proc.) ir intuityvūs darbo įrankiai bei technologijos (38 proc.).

„Darbuotojo patirtis yra darbo kompanijoje aspektas, kuris nusako, kaip gerai žmogus jaučiasi darbe, įprastuose procesuose ir kiek gerai patenkinami jo poreikiai dirbti, užsidirbti, augti, mokytis, socializuotis. Darbuotojo patirtį kuria ne tik pagrindiniai darbuotojo profesinio ciklo etapai, pavyzdžiui, atranka, įdarbinimas, įvedimas, atleidimas, bet ir detalės kasdienybėje – sveiki užkandžiai virtuvėje, patogūs susitikimo kambariai, malonios komandinės veiklos ir kita,“ – sako Henrika Bivainienė, HR ir atrankų sprendimus teikiančios bendrovės „Amston“ direktorė.

Pasak H.Bivainienės, gera aplinka darbdaviams leidžia lengviau pritraukti ir išlaikyti talentus, nes savo gebėjimus žmonės pasiruošę atskleisti saugioje, žmogų vertinančioje, o ne toksiškoje aplinkoje. Darbuotojams papildomos naudos svarbios, tačiau jų svarba priklauso nuo žmogaus patirties, pozicijos ar sektoriaus, kuriame jis dirba: „Amston“ atliko apklausą, kurios metu siekė išsiaiškinti pagrindinius darbuotojų motyvuojančius veiksnius. Duomenys atskleidė, kad patyrusiems (senior) lygio darbuotojams labiausiai rūpi tinkamas atlygis už darbą ir motyvuojantys priedai už pasiektus rezultatus. Tuo tarpu jauni specialistai labiausiai vertina įmonės skiriamą mokymosi biudžetą, kurį gali naudoti savo kompetencijų ir įgūdžių tobulinimui seminaruose, kursuose bei sertifikatams gauti. IT sektoriuje tiek jaunesniesiems, tiek patyrusiems specialistams svarbiausiu veiksniu išlieka konkurencingas darbo užmokestis su papildomais finansiniais priedais“, – sako Henrika Bivainienė.

Šiemet darbdaviai skyrė beveik 9 mln. eurų darbuotojų sveikatai

Pasak K.Mackelio, darbdaviai Baltijos šalyse vis daugiau investuoja į darbuotojų sveikatą: per „Stebby“ platformą, pernai savo darbuotojams jie skyrė sveikatinimo paslaugų už 8,2 mln. eurų, šių metų pabaigoje šis skaičius perlips 9 mln. eurų.

„Nors Lietuvoje dalis darbdavių jau kurį laiką siūlo darbuotojams papildomas sveikatinimo naudas, iš bendrovių nuolatos girdime nusivylimą, kad darbuotojai nesinaudoja tuo, kas jiems siūloma. Pavyzdžiui, darbdavys sudaro metinę sutartį su vienu sporto klubu, kad darbuotojai jame visus metus galėtų lankytis nemokamai, o darbuotojai tuo nepasinaudoja. Kodėl? Nes visi žmonės yra skirtingi ir dabartinės pasaulinės tendencijos rodo, kad žmonės nori turėti laisvę rinktis, kokias sveikatinimo paslaugas įsigyti iš darbdavio skiriamos kompensacijos - juk ne visi nori sportuoti sporto klube. Būtent dėl to darbdaviai, kurie iš tiesų nori prisidėti prie darbuotojų sveikatinimo ir jausti realią to vertę įmonei, turi rinktis tuos sprendimus, kurie leidžia darbuotojams duoti pasirinkti iš plataus sveikatingumo paslaugų spektro“, – teigia K.Mackelis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius