Žurnalistinis tyrimas: Kavaliausko verslo imperija aptarnavo Rytų elitą

„Tai yra nedidelis, tačiau visas licencijas turintis bankas“, – 2015 m. apie jam priklausiusį „Pacific Private Bank“, veikusį atokioje Vanuatu valstybėje Ramiojo vandenyno regione, kalbėjo žinomas verslininkas Vilius Kavaliauskas.

Tuomet jis pasakojo, kad PPB neužsiėmė pavedimais, investicine bankininkyste ar „kitomis panašiomis veiklomis“, o jo veikla buvo nukreipta į „ypatingai turtingų“ klientų aptarnavimą.

PPB vardas Lietuvoje pernai skambėjo „Bankeros“ skandale. 15min ir OCCRP tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 100 mln. eurų iš investuotojų pritraukusi „Bankera“ reikšmingą dalį lėšų nukreipė į jos įkūrėjams priklausantį privatų banką Vanuatu, o tuomet pirko prabangius būstus bei saviems dalino milijonines paskolas. Po šio žurnalistinio tyrimo Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo.

Tačiau „Bankeros“ įkūrėjai nebuvo pirmieji lietuviai, valdę šį egzotiškoje šalyje įsikūrusį nedidelį banką. „Bankera“ PPB 2018 m. įsigijo iš jau ne kartą žurnalistiniuose tyrimuose linksniuoto turto valdymo paslaugas teikiančios įmonės „Lewben“ įkūrėjo, verslininko V.Kavaliausko.

Naujasis bendras 15min, OCCRP, Baltarusijos tyrimų centro (BIC), Interest.co.nz ir „Expressen“ tyrimas atskleidžia kitą Lietuvoje pernai plačiai nuskambėjusio „Pacific Private Banko“ (PPB) pusę – iki parduodant Vanuatu įsikūrusį banką „Bankerai“, per PPB sąskaitas judėjo milijonai, susiję su sudėtingomis paskolų, ofšorinių įmonių ir tarpinių mokėjimų grandinėmis. Ekspertų vertinimu, tokios struktūros gali kelti klausimų dėl pinigų kilmės, tikrųjų mokėtojų ir galutinių naudos gavėjų nustatymo.

„Bankera“/„Pacific Private Banko“ personalas po žemės drebėjimo Vanuatu glaudėsi viloje

Paaiškėjo ir dalis šio uždaro „ypatingai turtingų“ V.Kavaliausko klientų rato. Tai – Lietuvoje „misteriu milijardu“ pramintas Vitoldas Tomaševskis, Baltarusijos diktatoriaus „pinigine“ tituluojamas Aleksėjus Aleksinas ir iki šiol Lietuvoje neminėtas Rusijos verslininkas Maksimas Žukovas.

V.Kavaliauskas neigė, kad PPB ar kitos jo įmonės būtų prisidėjusios organizuojant pinigų plovimo ar kitą neteisėtą finansinę veiklą. Atsakymą verslininkas pateikė per Londone įsikūrusią advokatų kontorą „Carter Ruck“.

„Nei jis (V.Kavaliauskas – red. past) pats, nei jo įmonės niekada nedalyvavo tokioje veikloje, nei tų asmenų, nei bet kurių kitų naudai. Be to, siekiant išvengti abejonių, jis niekada nebuvo net apklaustas jokių atitinkamų institucijų dėl šio ar bet kokių kitų panašių kaltinimų – dėl paprastos priežasties, tam nebuvo jokio pagrindo“, – rašoma žurnalistams atsiųstame teisininkų rašte.

V.Kavaliausko teisininkai taip pat teigė, kad verslininkas niekada nedalyvavo PPB operacinėje veikloje.

„Lewben“/Vilius Kavaliauskas

Ekspertai žurnalistų surinktą medžiagą vertino atsargiai, tačiau teigė, kad tokia sudėtinga sandorių architektūra kelia rimtų pinigų plovimo prevencijos klausimų.

„Pirmas dalykas, kuris krenta į akis šių sandorių atveju, yra tai, kad tai gali būti klasikinis „sluoksniavimo“ pavyzdys, t. y. kelių bankų ir kelių įmonių naudojimas siekiant nuslėpti lėšų kilmę ir šaltinį“, – teigė pinigų plovimo prevencijos ekspertas ir JAV teisininkas Rossas Delstonas.

Dabartinis Vanuatu įsikūrusio „Pacific private banko“ generalinis direktorius Eimantas Kazlauskas teigė, kad dėl banko paslapties reikalavimų PPB negali komentuoti konkrečių klientų ar sandorių.

Didžioji dalis tyrime analizuotų sandorių įvyko 2017 m. – būtent tais metais Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta įslaptinta informacija tapo pagrindu pripažinti įmonę „Lewben Investment Management“, kurios akcininkė tuo metu buvo V.Kavaliausko žmona, neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų dėl ryšių su ES ir NATO nepriklausančių šalių asmenimis.

2019 m. „Lewben Investment Management“ šį sprendimą apskundė Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT), tačiau 2023 m. bylą prieš Lietuvą pralaimėjo.

Tačiau visa tai nesutrukdė 2023 m. V. Kavaliausko įkurtai bendrovei „Lewben“ konsultuoti Lietuvos banką (LB), šiam atnaujinant pinigų plovimo prevencijos procedūras. Į „Lewben“ rankas pakliuvo konfidencialūs dokumentai, aprašantys Lietuvos banko pinigų plovimo prevencijos procedūras ir sankcijų patikros taisykles.

„Lewben“ paslaugomis naudojosi ir kitos svarbios institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Policijos departamentas ir Kriminalinės policijos biuras.

2025 m. V.Kavaliauskas pardavė turėtas „Lewben“ (dabar – „Noewe“) akcijas.

Atstumtųjų įstaiga atskleidė PPB paslaptis

Pirmieji duomenys apie V.Kavaliausko valdytą PPB ėmė plaukti visai ne iš Vanuatu, o iš nedidelės Naujojoje Zelandijoje veikusios finansinių paslaugų įstaigos „Worldclear“. Nuo 2014 m. penkerius metus veikęs „Worldclear“ savo klientams teikė tarptautinių pinigų pervedimų paslaugas.

Tačiau „Worldclear“ nebuvo įprasta finansinė įstaiga – nutekėję vidiniai „Worldclear“ dokumentai rodo, kad įstaiga taikėsi į klientus, kuriems kildavo problemų tradiciniuose bankuose. „Worldclear“ žadėjo šiuos rūpesčius išspręsti.

„Problemos su korespondentiniais bankais?? Problemos su mokėjimais doleriais?? Uždarytos sąskaitos??... Mes galime padėti“, – rašoma „Worldclear“ parengtame prisistatymo juodraštyje.

„Worldclear“ reklaminis dokumentas

Nutekėję „Worldclear“ duomenys, kuriuos analizavo žurnalistai, sudaro daugiau nei 30 tūkst. dokumentų, įskaitant klientų sąrašus, bankinius pavedimus ir vidinius veiklos dokumentus.

Tyrimas atskleidė, kad mažiau nei tuziną darbuotojų turėjęs „Worldclear“ 2014–2019 m. vykdė milijoninius pervedimus didesnės rizikos klientams — tarp jų asmenims, vėliau nuteistiems ar sietiems su finansiniais nusikaltimais, taip pat ofšorinėms finansų įstaigoms.

Visą tarptautinį žurnalistinį tyrimą apie „Worldclear“ skaitykite čia: „Iš vidaus: maža Naujosios Zelandijos įmonė, pervedusi rizikingų klientų milijonus“

„Worldclear“ klientų sąraše nuo 2017 m. vasario atsidūrė ir V.Kavaliauskui tuo metu priklausęs „Pacific Private Bankas“. Per dvejus metus „Worldclear“ apdorojo PPB transakcijų ne mažiau nei už 34 milijonus eurų, rodo nutekėję duomenys.

PPB vadovas E.Kazlauskas atsakyme žurnalistams gynė banko sprendimą naudotis „Worldclear“ paslaugomis ir teigė, kad „Worldclear“ „veikė kaip korespondentinių bankinių santykių tarpininkas“ bei „palaikė ryšius su pagrindiniais Naujosios Zelandijos bankais“.

E.Kazlauskas pažymėjo, kad PPB santykius su „Worldclear“ nutraukė 2018 m., o dabartinė PPB vadovybė banko kontrolę perėmė po to, kai operacijos, minimos šiame žurnalistiniame tyrime, jau buvo pasibaigusios.

Nors „Worldclear“ pervedinėjo pinigus pagal PPB nurodymus, nėra aišku, ar „Worldclear“ turėjo informaciją apie PPB klientus ir ar vykdė PPB klientų bei jų pavedimų patikrinimus.

OCCRP/„Pacific Private Bankas“

Tačiau, kaip 2018 m. nustatė Naujosios Zelandijos Vidaus reikalų departamentas, „Worldclear“ pernelyg pasitikėjo kitų bankų atliekamais patikrinimais ir tik iš dalies laikėsi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, o kai kur – jų visiškai nepaisė. Žurnalistai taip pat nustatė, kad dalis kitų „Worldclear“ klientų, kai naudojosi įstaigos paslaugomis, jau buvo teisėsaugos akiratyje dėl finansinių nusikaltimų arba dėl to buvo nuteisti praeityje.

Pavyzdžiui, amerikiečiui verslininkui Michaelui Wilsonui JAV pateikė kaltinimus dėl investicinio sukčiavimo ir taip išviliotų milijoninių sumų. 2015–2016 m. M.Wilsonas pasinaudojo „Worldclear“ ir pervedė 1,5 mln. dolerių į savo banko sąskaitą Karibuose.

Pervedus lėšas M.Wilsonas išsinuomojo privatų lėktuvą ir kartu su žmona, motina bei trimis šunimis pabėgo iš Kanados į Vietnamą.

2016 m. verslininkas buvo suimtas Vietname ir grąžintas į JAV. Vėliau teisėsauga pripažino, kad „Worldclear“, veikdamas kaip tarpininkas, „padėjo nuslėpti tikrąjį pervestų pinigų šaltinį“.

Žurnalistai nerado įrodymų, kad „Worldclear“, PPB ar jų darbuotojai būtų sąmoningai padėję vykdyti finansinius nusikaltimus. „Worldclear“ įkūrėjas Davidas Hillary taip pat neigė bet kokius neteisėtus veiksmus ir teigė, kad nei jis, nei bendrovė niekada sąmoningai ar aplaidžiai nepadėjo nusikalstamai veiklai.

D.Hillary taip pat griežtai ginčijo Naujosios Zelandijos reguliuotojo ataskaitos išvadas, tačiau į papildomus klausimus apie „Worldclear“ klientų patikros procesus neatsakė.

OCCRP/Apleistos „Worldclear“ patalpos Naujoje Zelandijoje

Naujojoje Zelandijoje, Hamiltono mieste, „Worldclear“ buvęs biuras šiandien yra tuščias. 2019 m. „Worldclear“ buvo išregistruota ir tyliai nutraukė savo veiklą, tačiau nutekėję duomenys kelia naujų klausimų Naujosios Zelandijos teisėsaugai.

Šiuo metu Interpolas yra paskelbęs vieno iš „Worldclear“ akcininkų, Mikaelo Magnussono, tarptautinę paiešką dėl neįvykdytos teismo bausmės Panamoje už pinigų plovimą. 15min partneriams „Expressen“ ir OCCRP pavyko aptikti M.Magnussoną Stokholme, tačiau šis su žurnalistais kalbėti nepanoro.

Padengta Rusijos verslininko milijoninė paskola

Nutekėję duomenys atskleidė, kad per „Worldclear“ ir PPB sąskaitas plaukė ir Lietuvos verslininkų pinigai. Vienas jų – paslaptingasis milijonierius Vitoldas Tomaševskis, jau ne kartą skambėjęs žiniasklaidoje – pavyzdžiui, tyrime apie tirpiklių schemą.

15min/Vitoldas Tomaševskis Vilniuje, 2020 m. kovo 10 d.

2022 m. žurnalistinių tyrimų centro „Siena“ ir BIC tyrimas atskleidė, kad V.Tomaševskio Singapūre registruota įmonė „Savoil LLP“ per porą metų iš naftos produktų prekybos uždirbo daugiau nei penkis milijardus dolerių, o tokios didelės pajamos galėjo atsirasti iš muitų vengimo, kuomet iš Baltarusijos eksportuoti naftos produktai buvo deklaruojami kaip skiedikliai ar tirpikliai.

V.Tomaševskio „dovana“ M.Žukovui – per PPB

Nutekėję finansiniai duomenys rodo, kad V.Tomaševskio įmonė „Bestaniaco“, registruota ofšorinėje Britų Mergelių salų jurisdikcijoje, 2017 m. garantavo 16,5 milijono dolerių paskolą. Ją vėliau V.Kavaliausko „Pacific Private Bankas“ suteikė Rusijos verslininko Maksimo Žukovo įmonei „Invest Alliance“. Ši taip pat registruota Britų Mergelių salose, o jos korespondentinis adresas – „Lewben“ registracijos adresas Vilniuje, A.Tumėno gatvėje.

Šie milijonai, prieš tampant Rusijos verslininko paskolos užstatu, į „Bestaniaco“ sąskaitą taip pat pateko ne tiesiogiai, o per paskolų ir tarpinių įmonių grandinę – įskaitant Kipre registruotą ir su V.Kavaliausku tuo metu susijusią įmonę „EE Airport Holding“ ir V.Tomaševskio įmonę „Air Flying“.

Pagal žurnalistų surinktus duomenis, Britų Mergelių salose registruotos įmonės „Invest Alliance“, kuri gavo 16,5 mln. paskolą iš PPB, savininkas M.Žukovas gali būti tas pats Sankt Peterburgo nekilnojamojo turto verslininkas, įkūręs ir vadovaujantis Sankt Peterburgo bokso federacijai. O šiemet kovą M.Žukovui buvo suteiktas „Sankt Peterburgo garbės filantropo“ apdovanojimas.

Ruboxing.ru/Sankt Peterburgo verslininkas Maksimas Žukovas

Pinigai M.Žukovo įmonės sąskaitoje ilgai neužsibuvo – vos gavusi pinigus iš PPB, Rusijos verslininko įmonė „Invest Alliance“ juos pervedė į Kipro sąskaitą Rusijos banke „Promsvyazbank“ (PSB). Nutekėję duomenys rodo, kad PPB šiuos pinigus siuntė per „Worldclear“.

Tačiau „Invest Alliance“ paskolinti pinigai į PPB sąskaitą iš Kipro niekada ir negrįžo. Vietoje to, 2019 m. V.Tomaševskio įmonė „Bestaniaco“ iš PPB atsiėmė 16,5 milijono dolerių indėlį bei uždirbtas palūkanas ir visą sumą pervedė Rusijos verslininko įmonei. Ši, gavusi „Bestaniaco“ pinigus, grąžino paskolą ir padengė susikaupusias palūkanas PPB.

Kitaip tariant, M.Žukovo įmonė tapo 16,5 milijono dolerių turtingesnė, o V.Tomaševskio bendrovė šiuos pinigus prarado.

Iš nutekėjusių dokumentų nėra aišku, kokiu tikslu buvo suteiktos paskolos ir sudaryti sandoriai. Taip pat neaišku, kodėl pervedimui iš V.Tomaševskio į M.Žukovo įmonę buvo pasitelktos kelios įmonės, indėliai ir paskolos.

Beveik 30 metų patirtį turinti nepriklausoma auditorė Vaida Kačergienė 15min aiškino, kad sudėtingos, aiškaus ekonominio pagrindo neturinčios operacijų grandinės, ypač kai finansų įstaiga tampa tarpininku arba skolas dengia tretieji asmenys, laikomos rizikos veiksniu.

„Papildomų žingsnių įtraukimas gali reikšti padidėjusią tikimybę, jog bandoma anonimizuoti pirminį lėšų šaltinį arba apsunkinti galimybę identifikuoti galutinį naudos gavėją“, – teigė ji.

PPB vadovas E.Kazlauskas atsisakė komentuoti konkrečias operacijas.

Įdomu tai, kad „Invest Alliance“ paskolos palūkanos buvo identiškos „Bestaniaco“ indėlio palūkanoms. Kitaip tariant, dvejus metus tarpininkavęs PPB iš paskolos palūkanų neuždirbo nė cento.

Nei M.Žukovas, nei V.Tomaševskis neatsakė į 15min ir partnerių raštu siųstus klausimus.

15min nuotr./Vitoldas Tomaševskis Vilniuje, 2020 m. kovo 10 d.

Beje, V.Tomaševskio įmonė „Bestaniaco“ buvo paminėta ir klausimuose buvusiam premjerui Gintautui Paluckui apie jo startuolį „MyLakeMaps“ finansavusią įmonę „Uni Trading“.

Žurnalistinių tyrimų centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ surinktais duomenimis, 2014 m. įmonę „Uni Trading“ valdė Kipro bendrovė „Bitus Holdings“, kuri tais pačiais metais buvo įsiskolinusi „Bestaniaco“. Buvęs premjeras šio ryšio nekomentavo, tačiau teigė V.Tomaševskio nepažįstąs.

Išskraidinti „Barmalėjų“

Rusijos žiniasklaidoje šalia M.Žukovo dažnai yra minimas ir kitas verslininkas, „Barmalėjumi“ pravadžiuojamas Vladimiras Golubevas. Rusijos spaudoje jis neretai yra minimas kaip M.Žukovo tėvas.

V.Golubevas yra vienas iš Rusijos holdingo „Adamant“ savininkų, o šis valdo 22 prekybos ir pramogų centrus Sankt Peterburge. Pasak Rusijos spaudos, V.Golubevas „Barmalėjaus“ pravardę gavo kriminaliniame pasaulyje.

„Taip, žmogus sėdėjo, bet jis išėjo (iš kalėjimo – red. past.) prieš 20 metų ir po to jam nebuvo jokių kaltinimų“, – daugiau nei prieš dešimtmetį Forbes.ru apie V.Golubevą kalbėjo jo verslo partneris „Adamant“ vadovas Igoris Leitis.

Anot Forbes.ru, Sankt Peterburge tarp nekilnojamojo turto verslininkų tvyrojo įsitikinimas, kad būtent V.Golubevas 1990-aisiais padėjo bendrovei „Adamant“ sėkmingai išspręsti klausimus su nusikalstamomis grupuotėmis.

Tiek V.Golubevas, tiek jo sūnus M.Žukovas buvo ir kitos V.Kavaliausko įmonės klientai – šie naudojosi privačių skrydžių bendrovės „Charter Jets“ paslaugomis.

Glvk.site/Rusijos verslininkas Vladimiras Golubevas, pravarde „Barmalėjus“

Rusijoje nutekėję skrydžių duomenys rodo, kad 2015–2021 m. M.Žukovas reguliariai skraidė V.Kavaliausko lėktuvais, o 2021 m. du sykius lankėsi ir Vilniuje.

V.Golubevas taip pat buvo reguliarus „Charter Jets“ klientas iki pat 2022 m. Paskutinis V.Golubevo skrydis V.Kavaliausko lėktuvu iš Maskvos į Jungtinius Arabų Emyratus vyko vėlų 2022 m. vasario 23-iosios vakarą – likus vos kelioms valandoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

V.Golubevas į 15min ir partnerių raštu siųstus klausimus neatsakė. Į klausimą, ar V.Golubevo skrydis „Charter Jets“ lėktuvu vasario 23-iosios vakarą buvo susijęs su kitą dieną prasidėjusiu Rusijos įsiveržimu į Ukrainą, neatsakė ir V.Kavaliauskas.

„Mūsų klientas 2023 m. pardavė „Charter Jets“ ir nebeturi jokių teisių į turtą“, – teigiama teisininkų, atstovaujančių V.Kavaliauskui, atsakyme.

Baltarusijos tabako magnato pinigai

Nutekėję „Worldclear“ ir „Pacific Private Banko“ dokumentai taip pat rodo, kad su V.Kavaliausku susijusi įmonė atliko reikšmingą vaidmenį, pervedant pinigus iš ofšorinės įmonės, siejamos su stambaus Baltarusijos verslininko Aleksėjaus Aleksino šeima, į asmeninę A.Lukašenkos „pinigine“ vadinamo baltarusio sąskaitą Baltarusijos banke. Pinigų plovimo prevencijos ekspertas tokiame veikime taip pat įžvelgia bandymą paslėpti tikruosius lėšų šaltinius.

Nuo 2015 m. veikusi Kipro įmonė „Wallitus“ 2024 m. buvo likviduota, o beveik per dešimtmetį savo veiklos nepateikė nė vienos finansinės ataskaitos. Žurnalistams taip pat nepavyko rasti duomenų, kokią veiklą vykdė „Wallitus“. Tačiau bankiniuose duomenyse yra matomi milijoniniai jos srautai, o teikdamas informaciją PPB, „Wallitus“ atskleidė kelis savo naudos gavėjus: tai – „Lewben“ (dabar – „Noewe“) teisininkas Justas Klimašauskas ir iki 2018 m. PPB savininku buvęs V.Kavaliauskas.

2017–2018 m. „Wallitus“ per PPB pervedė bent 3,4 mln. dolerių į asmeninę Baltarusijos diktatoriaus „pinigine“ įvardijamo A.Aleksino sąskaitą Baltarusijos banke „MTBank“.

2021 m. į tarptautinių JAV ir ES sankcijų sąrašus pakliuvęs A.Aleksinas nuo 2018 m. gavo išskirtinę monopolinę teisę į neperdirbto tabako importą. Šią teisę jam dekretais suteikė pats A.Lukašenka. Jis taip pat veikė kitose Baltarusijos verslo industrijose – nuo maisto iki energetikos.

Dokumentuose matyti, kad praėjus keliems mėnesiams po įsikūrimo, 2015 m. „Wallitus“ pasirašė paskolos sutartį su A.Aleksinu. Šia sutartimi „Wallitus“ tiesiogiai iš baltarusio verslininko galėjo pasiskolinti iki 13,1 mln. dolerių be jokių palūkanų, o paskolos paskirtis – „kasdienėms išlaidoms finansuoti“. Sutartį, atstovaudama „Wallitus“, pasirašė su „Lewben“ susijusių įmonių darbuotoja Viktorija Dunčienė. Pastaroji į žurnalistų klausimus neatsakė.

Nurodymas PPB išmokėti „Wallitus“ pinigus A.Aleksinui

Beprocentė paskola privertė suabejoti pinigų plovimo prevencijos ekspertą, buvusį britų policijos tyrėją Martiną Woodsą, ar tai buvo tikras verslo sandoris, grindžiamas įprasta logika.

„Jeigu nėra palūkanų, [Aleksinas] praranda pinigus. (...) Tai nepanašu į logišką sandorį“, – teigė ekspertas.

Būtent 2017–2018 m. per „Worldclear“ ir PPB atlikti pervedimai buvo įvardijami kaip daliniai šios paskolos grąžinimai.

Dabartinis PPB vadovas E.Kazlauskas teigė, kad banko vaidmuo nėra vertinti, kodėl klientas sudaro vieną ar kitą sandorį. Pasak jo, bankas pagal taikytinus teisės aktus turi vertinti, tikrinti, vykdyti, atmesti, stabdyti ar pranešti apie mokėjimo nurodymus, o klausimai dėl sandorių komercinio pagrindimo turėtų būti adresuojami patiems klientams.

Dokumentai taip pat rodo, kad bent trys „Wallitus“ mokėjimai į A.Aleksino asmeninę sąskaitą Baltarusijoje buvo sustabdyti korespondentinių bankų, tačiau vėliau mokėjimų struktūra buvo pakeista ir juos bandyta siųsti iš naujo.

Pavyzdžiui, 2018 m. sausį „Wallitus“ iš PPB bandė pervesti beveik 630 tūkst. dolerių į A.Aleksino sąskaitą Baltarusijos banke „MTBank“, tačiau šis bankas mokėjimą atmetė, o pinigai buvo grąžinti į „Wallitus“ sąskaitą PPB.

Duomenys rodo, kad po nesėkmingo mokėjimo, „Wallitus“ šią sumą konvertavo į eurus, o tada pakartojo mokėjimą, tik šįkart – per „Worldclear“. Pinigai atgal į „Wallitus“ sąskaitą nebegrįžo.

Vėliau, vasarį, „Wallitus“ pabandė išsiųsti dar 565 tūkst. eurų į A.Aleksino sąskaitą. Šįkart PPB mokėjimą iš karto nukreipė per „Worldclear“, bet jis buvo atmestas, o priežastis – nenurodyta. Kitą dieną „Wallitus“ dar kartą atliko beveik identišką mokėjimą. Šįkart pinigus bandyta siųsti be „Worldclear“ pagalbos, bet šie ir vėl grįžo į „Wallitus“ sąskaitą, o nurodyta mokėjimo atmetimo priežastis – jo nepatvirtino korespondentinio banko atitikties skyrius.

Po šių kelių nesėkmingų bandymų tų pačių metų kovo mėnesį „Wallitus“ vėl bandė išsiųsti panašią sumą į „MTBank“. Šįkart pavedimas skyrėsi dviem detalėmis: suma buvo išskaidyta į du mažesnius mokėjimus, o pinigai siųsti ne tiesiogiai į A.Aleksino asmeninę sąskaitą, bet į pačios „Wallitus“ sąskaitą „MTBank“.

PPB vadovas E.Kazlauskas nekomentavo banko atliktų „Wallitus“ operacijų patikrinimų, tačiau teigė, kad nepavykę pavedimai neturėtų būti laikomi neteisėtos veiklos ar netinkamos patikros įrodymu.

Nors PPB dokumentuose teigiama, kad V.Kavaliauskas buvo vienas iš „Wallitus“ naudos gavėjų, verslininko teisininkai neatsakė į klausimus apie jo vaidmenį šioje įmonėje. Jie teigė, kad V.Kavaliauskas „neturi jokių interesų, verslo ryšių ar partnerystės su jokiomis (...) Baltarusijos įmonėmis ar asmenimis“, o V. Kavaliausko valdytos turto valdymo grupės veikla buvo visiškai teisėta ir reguliuojama.

Į žurnalistų klausimus taip pat neatsakė ir A.Aleksinas.

Iš dokumentuose esančių duomenų matyti, kad A.Aleksinui iš „Wallitus“ pervesti pinigai plaukė iš kitos įmonės, susijusios su A.Aleksino šeimos ratu. Prieš kiekvieną mokėjimą A.Aleksinui, „Wallitus“ sąskaitą identiška arba panašia suma paskolos grąžinimo pagrindu papildydavo kita Kipro įmonė – „Sumsteg International Limited“, kuri yra susijusi su A.Aleksino šeimos ratu, o administravimo paslaugas jai teikė ta pati V.Kavaliauskui priklausiusi „Lewben“.

Prekyba su energetikos įmonėmis

Kaip rodo bankiniai duomenys, pervedimai tarp „Sumsteg“ ir „Wallitus“ taip pat buvo grindžiami tarpusavio paskolų sutartimis, pasirašytomis 2015 ir 2016 metais.

Savo ruožtu Kipre registruota „Sumsteg“ 2015–2019 m. sudarė 18 sutarčių su A.Aleksino kontroliuotomis Baltarusijos energetikos įmonėmis – „Energo-Oil“ ir „Belneftegaz“. Abi įmonės 2021 m. buvo įtrauktos į JAV sankcijų sąrašus.

Šiomis sutartimis „Sumsteg“ įsipareigojo A.Aleksino energetikos įmonėms patiekti naftos produktų daugiau nei už 300 mln. dolerių.

Visgi „Sumsteg“ deklaruojama pagrindinė veikla, jos savininkas ir sutartys kelia abejonių dėl tikrojo sandorių su A.Aleksino įmonėmis tikslo.

Nors „Sumsteg“ pasirašė milžiniškos vertės naftos produktų tiekimo sutartis, kuriose ji yra nurodoma kaip prekių pardavėja, finansinėse ataskaitose apie tai neužsimenama nė žodžiu.

Vietoje to, įmonė nurodo veikianti kaip finansavimo tarpininkė. O pačios sutartys, kaip teigė žurnalistų kalbintas iškastinio kuro rinkos ekspertas, yra neįprastos.

„Sumsteg“ pasirašytose sutartyse įmonė reikalauja pilno išankstinio apmokėjimo, o vėliau, kaip matyti bent 17-oje iš 18 sutarčių, jos buvo nutrauktos.

„Jeigu yra sutartis, ji turi būti įgyvendinta nuo pat pradžių. Ir kai visos jos yra nutraukiamos ir sudaromos naujos sutartys, tai nenormalu“, – teigė iškastinio kuro rinkos žinovas Mikhailas Kritikhinas.

Kipro įmonės „Sumsteg“ savininkas – Azerbaidžane gimęs rusų verslininkas Mekhti Mekhtievas – palaiko asmeninius ryšius su A.Aleksino sūnumi Dmitrijumi Aleksinu. M.Mekhtievas lankėsi pastarojo vestuvėse, o judviejų draugystę iliustruoja 2014 m. nuotrauka, kurioje šie du vyrai pusnuogiai mėgaujasi juodais ikrais ir degtine. M.Mekhtievas taip pat skraidė privačiu lėktuvu su A.Aleksinu.

Instagram/Dmitrijus Aleksinas (kairėje) ir Mekhti Mekhtievas (dešinėje)

Nei M.Mekhtievas, nei A.Aleksino įmonės „Belneftegaz“ ir „Energo-Oil“ neatsakė į žurnalistų siųstus klausimus.

„Sumsteg“ pinigai – iš kur jie?

Kaip ir „Sumsteg“, kita M.Mekhtievo įmonė, registruota Jungtiniuose Arabų Emyratuose, taip pat sudarinėjo panašias sutartis su A.Aleksino energetikos kompanijomis „Energo-Oil“ ir „Belneftegaz“. Bendra abiejų M.Mekhtievo įmonių sutarčių vertė siekė daugiau nei 550 mln. JAV dolerių.

Žurnalistų komandai nepavyko gauti JAE įmonės finansinių ataskaitų, tačiau gauti „Sumsteg“ 2017–2020 m. finansiniai dokumentai rodo, kad ši įmonė veikė kaip didžiulė atsiskaitymų tarpininkė, uždirbdama labai mažas pajamas.

Žurnalistai šiose ataskaitose nerado duomenų, kad įmokos, tiek pagal galiojusias, tiek nutrauktas sutartis su A.Aleksino įmonėmis, būtų apskaitytos kaip pajamos. Vietoj to „Sumsteg“ deklaravo pelną uždirbanti iš trumpalaikių paskolų su palūkanomis, teiktų trečiosioms šalims. Pavyzdžiui, 2019 m. įmonė deklaravo beveik 1,3 mln. eurų pajamų iš palūkanų, kurias uždirbo teikdama paskolas.

Belta.by/Aleksėjus Aleksinas

Tačiau „Sumsteg“ finansinės ataskaitos rodo, kad per įmonės sąskaitas judėjo reikšmingos sumos. Jose matyti, kad „Sumsteg“ išduodavo ir grąžindavo dešimtis milijonų dolerių paskolų, o dar dešimtis milijonų apskaitydavo kaip prekybos skolas, mokėtinas arba gautinas sumas.

Nors „Sumsteg“ finansinėse ataskaitose nėra įvardijama, kam įmonė skolino pinigus ir kam buvo skolinga, nutekėję buhalteriniai dokumentai leidžia manyti, kad bent dalį jos finansinių srautų galėjo sudaryti A.Aleksino bendrovių „Energo-Oil“ ir „Belneftegaz“ į „Sumsteg“ pervestos lėšos, kurias „Sumsteg“ vėliau grąžindavo.

2019 m. likučių suderinimo aktas nurodo, kad tuo metu „Sumsteg“ buvo skolinga „Energo-Oil“ 42,4 mln., o „Belneftegaz“ – 9,4 mln. dolerių. Šios „Belneftegaz“ skolos dydis sutampa su tais pačiais metais pasirašyta naftos produktų tiekimo sutartimi, kurios vertė siekė kiek daugiau nei 9,5 mln. dolerių.

O jau 2020 m. gale kitas dokumentas rodo, kad „Sumsteg“ grąžino visą skolą „Belneftegaz“. Analogiško įrašo dėl „Energo-Oil“ nutekintuose duomenyse žurnalistai nerado.

Nepriklausomo tarptautinio Mokesčių teisingumo tinklo vadovas Alexas Cobhamas teigė, kad tokie pinigų srautai bankas turėjo kelti klausimų dėl sutarčių ir finansinių operacijų tikslo.

Pasak jo, nors sandoriai teoriškai galėjo turėti teisėtą pagrindą, beprocentė paskola, „Sumsteg“ nuosavybės struktūra ir klausimai dėl naftos produktų tiekimo sutarčių reiškia, kad „komercinį pagrindimą čia įžvelgti kiek sunku“.

A.Cobhamo teigimu, klausimų PPB, „Worldclear“ ar korespondentiniams bankams turėjo kelti ir sandoriuose figūravusios jurisdikcijos. Jis atkreipė dėmesį, kad Kipras Baltarusijos ir Rusijos veikėjų dažnai naudotas kaip patogi ofšorinė jurisdikcija, tarsi suteikianti ES legitimumo regimybę, o Vanuatu finansų sektorius garsėja silpnu reguliavimu ir yra lengvai išnaudojamas.

„Lewben“ ir konfidencialūs LB dokumentai

2018 m. V.Kavaliauskui pardavus PPB naujiesiems savininkams – „Bankeros“ įkūrėjams, po kurio laiko „Lewben“ sukauptą finansinio sektoriaus patirtį pritaikė ir Lietuvoje.

2023 m. „Lewben“ laimėjo Lietuvos banko (LB) viešąjį pirkimą ir pasirašė sutartį, kuria „Lewben“ turėjo įvertinti tuo metu LB taikytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Taip pat atnaujinti klientų pažinimo procedūras.

Sutartyje užsimenama ir apie Lietuvos banko konfidencialių dokumentų perdavimą „Lewben“, tarp kurių, kaip galima suprasti iš sutarties, 118 puslapių dokumentacija, apimanti „procesų aprašus, Klientų pažinimo procedūras, Klientų rizikos vertinimo ir sankcijų patikros taisykles bei kitas gaires ir instrukcijas“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Lietuvos bankas

Sutartyje minima ir tai, kad visi „Lewben“ perduoti dokumentai yra konfidencialūs. Šalia to „Lewben“ turėjo pasirašyti konfidencialumo susitarimą.

Tačiau Lietuvos bankas 15min neigė perdavęs konfidencialią informaciją „Lewben“.

„Lietuvos bankas pateikė „Lewben“ viešai prieinamą kovos su pinigų plovimu politiką, taip pat kitus dokumentus, kuriuose apibrėžta klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos sistema (...). Dokumentai (...) nėra prižiūrimosios veiklos žinios ar konfidenciali informacija“, – raštu dėstė Lietuvos bankas.

„Lewben“ (dabar – „Noewe“) į žurnalistų klausimus neatsakė.

Nuo 2023 m. „Lewben“ laimėjo ir kitų viešųjų pirkimų, įvairioms įstaigoms tiekė virtualių valiutų analizės įrankių, leidžiančių sekti kriptovaliutų judėjimą, licencijas ir palaikymo paslaugas. Tarp šių klientų – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Policijos departamentas ir Kriminalinės policijos biuras, o bendra pirkimų suma siekė 150 tūkst. eurų.

Pasirašant sutartį su VMI, „Lewben“, jau persivadinus į „Noewe“ pasirašė ypatingą dokumentą – Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaraciją. Joje „Noewe“ teigia neturinti interesų, „galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Nors dar 2018 m. Vyriausybės komisija, remdamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadomis, pripažino kitą su „Lewben“ susijusią įmonę neatitinkant nacionalinio saugumo reikalavimų.

„Kompetentingų institucijų pateikta informacija patvirtina, kad „Lewben Investment Management“ 100% akcijų valdytoja turi ryšių su asmenimis, kurie yra susiję su ES ir NATO nepriklausančių šalių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“, – buvo teigiama Vyriausybės komisijos sprendimo protokole.

2025 m. V.Kavaliauskas pardavė „Noewe“ akcijas įmonės partneriams. Kaip pernai pranešė įmonė, naujaisiais „Noewe“ savininkais tapo Gediminas Laucius, Vytautas Vičius, Ieva Bakutienė, Sandra Pavlova, Rita Tamulytė ir Lukas Kisielis.

Tyrimą iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas.

Medijų rėmimo fondas