„Turime ruoštis blogiausiam, bet tikėtis geriausio“, – pirmadienį per skubų susitikimą su aukštais pareigūnais sakė šalies prezidentas Anura Kumara Dissanayake.
Tai dar viena taupymo priemonė, kurios ėmėsi Azijos šalys.
Jos pradėtos taikyti po to, kai dėl karo buvo užblokuotas Hormuzo sąsiauris, per kurį anksčiau į regioną iš Persijos įlankos buvo gabenami milijonai barelių naftos.
Beveik 90 proc. visos naftos ir dujų, pernai tekėjusių per sąsiaurį, buvo skirtos Azijai, kuri yra didžiausias naftos importuotojas pasaulyje.
Ką daro kitos Azijos šalys?
Kitose Azijos šalyse valdžios institucijos ėmėsi įvairių taupymo priemonių.
Pavyzdžiui, Tailande vyriausybė ragina žmones kostiumus keisti į marškinėlius trumpomis rankovėmis, kad būtų mažiau naudojamas oro kondicionavimas, o Mianmare asmeniniai automobiliai gali važinėti tik kas antrą dieną, priklausomai nuo jų valstybinių numerių.
Bangladešas paankstino Ramadano atostogas universitetuose ir visoje šalyje įvedė planinius elektros tiekimo nutraukimus, siekdamas taupyti energiją.
Filipinuose kai kurios vyriausybinės įstaigos įpareigojo darbuotojus bent vieną dieną per savaitę dirbti iš namų, o prezidentas Ferdinandas Marcosas Jaunesnysis uždraudė viešojo sektoriaus darbuotojams vykdyti nebūtinas keliones.
F.Marcosas taip pat paskelbė apie piniginę paramą triratukų vairuotojams, ūkininkams ir žvejams, siekdamas padėti jiems susidoroti su kylančiomis naftos kainomis. Paramos suma sieks apie 45–78 eurus (3 000-5 000 pesų).
O Vietnamas aktyviai skatina piliečius daugiau laiko praleisti namuose, siekiant taupyti degalus. Vyriausybė taip pat paragino žmones „važiuoti dviračiais, dalytis automobiliu, naudotis viešuoju transportu ir riboti asmeninių transporto priemonių naudojimą, kai tai nėra būtina“.
