Jeigu darbuotojas laikinai nedirba dėl pateisinamų priežasčių – ligos, kasmetinių atostogų, papildomo poilsio dienos (mamadienio ar tėvadienio) – darbdavys privalo perskaičiuoti jo darbo laiko normą. Perskaičiavimas atliekamas atimant iš bendros apskaitinio laikotarpio darbo valandų normos tas valandas, kurios pagal grafiką buvo numatytos, tačiau dėl pateisinamų priežasčių nebuvo dirbtos. Tokios valandos negali būti laikomos darbuotojo „skola“.
„Darbdavys neturi teisės versti darbuotojų už neatvykimus dėl pateisinamų priežasčių atidirbti poilsio dienomis už viengubą atlygį. Pagal Darbo kodeksą už darbą poilsio dieną, kuri nėra nustatyta grafike, darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis“, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Ji pabrėžia, kad, pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, darbdavys turi įvertinti, ar darbuotojas išdirbo nustatytą arba perskaičiuotą darbo laiko normą. Jei per apskaitinį laikotarpį darbuotojas neišdirbo visos normos, už faktiškai neatidirbtą laiką jam mokama proporcingai mažiau. Visgi jeigu darbuotojas dirbo daugiau, nei priklauso pagal normą, už viršytą laiką jam privaloma mokėti kaip už viršvalandžius arba darbuotojo prašymu šis laikas gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.
VDI primena, kad tokia tvarka yra būtina tam, jog darbo laiko apskaita būtų teisinga ir užtikrintų abiejų darbo santykių šalių interesų pusiausvyrą. Vienašaliai darbdavio sprendimai darbuotojams priskaičiuoti „neišdirbtas valandas“ ir versti jas kompensuoti papildomu darbu poilsio dienomis už viengubą atlygį prieštarauja teisės aktų nuostatoms.
