„Šiandieniniame atrankos procese vis svarbesnės tampa kandidato asmeninės savybės, gebėjimas prisitaikyti ir noras dirbti prasmingą darbą. Kompetencijos išlieka reikšmingos, tačiau nebėra lemiamos – darbo pokalbių metu vis daugiau kalbame apie vertybes, elgesio modelius, reakcijas į netikėtas situacijas“, – teigia ji.
A.Jurėnaitė pastebi, kad potencialiems darbuotojams aktuali ne tik darbo specifika, uždarbis, bet ir vidinė įmonės kultūra.
„Kandidatams vien tik atlyginimas jau nebėra lemiamas kriterijus. Vis svarbesniu tampa vadovo palaikymas, darbo grafiko lankstumas, papildomos naudos, emocinė gerovė ir organizacijos kultūra. Kai kurie kandidatai renkasi darbdavį pagal tai, ar jaučia glaudų ryšį su įmonės veikla, ar galės derinti darbą su asmeniniais poreikiais“, – sako ji.
Pasak A.Jurėnaitės, tam, kad pastarieji kandidatai susidomėtų darbo pasiūlymu, vien skelbimo įkelti nepakanka – tenka pasitelkti ir kūrybiškesnius sprendimus.
„Personalo paieškose įgaliname kūrybiškumą, psichologines žinias ir komunikacijos įgūdžius. Tokiu būdu ne tik darbuotojų pritraukimo, bet ir atrankos procesai tampa efektyvesni, tikslingesni bei didinantys įsitraukimą“, – teigia „Litcargus“ personalo direktorė.
Anot A.Jurėnaitės, šiandien darbo rinka yra stipriai pakitusi, palyginti su tuo, kas buvo praktikuojama prieš dešimtmetį. Pavyzdžiui, kandidatui į darbo pokalbį nebebūtina atvykti į darbovietę.
„Nuotoliniai pokalbiai tapo norma. Jei anksčiau dauguma darbo pokalbių vyko gyvai biure, dabar interviu per internetines komunikacijos platformas tapo standartu, ypač pirmieji etapai. Tai užtikrina ne tik operatyvumą, bet ir lankstumą“, – sako ji.
