„Jau kurį laiką matosi gana aiški kryptis, kad DI įgūdžiai iš „nice to have“ virsta labai svarbiu darbo įrankiu“, – sako personalo atrankų agentūros „Alliance for Recruitment“ verslo padalinio vadovė Deimantė Astrauskė.
DI įgūdžiai tampa „higieniniu“ reikalavimu
D.Astrauskė sako, kad per atrankas jau aiškiai matyti – darbdaviai vis dažniau tikisi, jog kandidatai mokės naudotis DI, tačiau rinka vis dar yra pereinamajame etape.
„Vis daugiau darbdavių jau labai aiškiai įvardija poreikį DI įgūdžiams. Tai atsiskleidžia tiek darbo skelbimuose, tiek tiesiogiai bendraujant su organizacijomis. Tačiau vis dar yra industrijų, kur tikimasi, kad pats kandidatas ar kandidatė inicijuos efektyvesnius darbo būdus ir ieškos būdų DI įtraukti į darbo turinį“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Pasak jos, šie lūkesčiai pirmiausia stiprėja srityse, kur svarbus darbo tempas ir gebėjimas dirbti su dideliais informacijos kiekiais.
„Ryškiausias poreikis matosi IT, duomenų analizės, analitikos, marketingo ir atrankų srityse. Kitose srityse pastebime, kad tai yra labiau kaip privalumas nei griežtas reikalavimas“, – priduria „Alliance for Recruitment“ atstovė.
D.Astrauskė taip pat pastebi, kad darbdaviai dar dažnai neieško „DI eksperto“ – jie tikisi surasti darbuotoją, kuris supranta DI poreikį ir naudą, geba jį pritaikyti praktiškai bei kritiškai pažvelgti į gautus rezultatus. Būtent tai, anot jos, vis dažniau lemia ir atrankų baigtį.
„Dažnai kandidatas su gilesnėmis DI patirtimis gali aiškiai parodyti ir atsinešti į darbo pokalbį realius pavyzdžius kaip DI pagalba sutaupė laiko, automatizavo sistemas ar sprendimus. Realios ir praktiškos patirtys labai išskirią kandidatą ir jis gali pasirodyti imlesnis, labiau linkęs eksperimentuoti. Kartais turim situacijų, kai kompanijos labiau orientuojasi į potencialą ir įsidarbina žmogų su mažesne patirtimi, bet labiau išreikštu noru investuoti laiką ir eksperimentuoti su DI“, – sako ji.
DI – ne grėsmė, o kasdienis darbo įrankis
Nors ne visose srityse DI jau laikomas būtinu įgūdžiu, dalis įmonių apie tai su kandidatais kalba dar atrankose. Žaidimų kūrimo bendrovės „Nordcurrent“ marketingo vadovė Ada Mockutė– Jaime sako, kad darbas su DI tampa natūralia darbo dalimi, todėl svarbiausia yra tai, kaip greitai žmogus geba prie to prisitaikyti.
„Mes kandidatams atvirai pasakome, kad DI jau yra mūsų darbo kasdienybės dalis ir kad su juo teks dirbti vis daugiau. Mums svarbu, kad žmogus ateitų ne su baime, o su nusiteikimu mokytis“, – sako A.Mockutė– Jaime.
Ji taip pat priduria, kad „Nordcurrent“ įmonė naujiems darbuotojams suteikia galimybes mokytis ir praktiškai išbandyti DI įrankius jau pradėjus dirbti.
„Pradėję dirbti žmonės pas mus iš karto susiduria su DI įrankiais ir mokosi juos taikyti realiose užduotyse. Skatiname ne tik išbandyti, bet ir dalintis, kas veikia geriausiai. Ir vieni atranda būdų greičiau pasiruošti kampanijoms, kiti – analizuoti duomenis ar testuoti skirtingas žinutes. Tas mokymasis vyksta nuolat, per praktiką ir mokymus“, – sako pašnekovė.
Keičiasi ne tik įrankiai, bet ir atsakomybės
Vis dėlto yra ir įmonių, kurios DI įgūdžius jau vertina kaip būtinybę. Technologijų bendrovės „Idea Link“ įkūrėjas ir vadovas Rokas Jurkėnas sako, kad jų komandoje naudotis DI turi mokėtis kiekvienas darbuotojas.
„Praktiškai tai reiškia, kad kiekvienas darbuotojas turi dirbti daug produktyviau ir dažnai atlikti užduotis, kurios anksčiau nebuvo jo atsakomybė“, – sako jis.
R.Jurkėnas pastebi, kad taip pasikeičia ir pats darbo principas – darbuotojų atsakomybės plečiasi, o ribos tarp skirtingų pozicijų vis labiau nyksta.
„Programuotojas anksčiau tiesiog programuodavo ir spręsdavo problemas. Dabar yra lūkestis, kad bekuriant sistemą jis kartais pagalvos ir apie išdėstymą, dizainą, kaip kas turėtų dėliotis, ką anksčiau darydavo dizaineriai, bei rašytų visus automatizuotus testus, ką anksčiau darydavo testuotojai. Todėl ribos tarp pozicijų tampa vis labiau neryškios, nes kuo toliau, tuo kiekvienas gali padėti kolegoms vis kitoje rolėje“, – teigia jis.
Kartu jis pripažįsta, kad rinka dar nėra pilnai pasiruošusi tokiems lūkesčiams, todėl daug dėmesio skiriama mokymui.
„Mes suprantame, kad rinkoje taip AI naudojančių kaip mes juo naudojamės, nėra daug. Vienas iš mūsų privalumų, kad intensyviai investuojame į žmonių mokymą viduje. Žinoma, yra vienas iš lūkesčių, kad žmogus jau naudotųsi įrankiais kaip chatgpt, claude ar gemini, tačiau jei to nedaro, mes labai greit žmones išmokome viduje. Bet labai svarbu žmogaus noras, kad jis norėtų mokytis, kad jis norėtų tobulėti, kad jis norėtų augti“, – sako jis.
Todėl, jo vertinimu, darbuotojui šiandien svarbiausia smalsumas ir drąsa mokytis. Būtent tai, pasak R.Jurkėno, lemia, ar žmogus įsilies į darbo rinką.
„Jei žmogus bijo naujovių, tai automatiškai tam žmogui sunkiai seksis. Dabar yra tas laikas, kai reikia eksperimentuoti su esamais įrankiais, pamatyti kas įmanoma, kaip gali pasilengvinti savo gyvenimą ar padidinti darbo kokybę“, – teigia R.Jurkėnas.
