Didelis atlyginimas, maži reikalavimai: ieškantiems darbo – ekspertų įspėjimas

Pasak „NOD Baltic“ IT inžinieriaus ir ESET eksperto Dariaus Jatauto, netikrų darbo pasiūlymų galima aptikti tiek darbo paieškos svetainėse, tiek socialiniuose tinkluose ar uždarose grupėse. Sukčiai veikia ir profesinių ryšių platformoje „LinkedIn“, todėl vien tai, kad pasiūlymas pasiekė per gerai žinomą kanalą, dar negarantuoja jo patikimumo, rašoma „NOD Baltic“ pranešime žiniasklaidai.

Sukčių tikslas gali būti surinkti kuo daugiau informacijos apie kandidatą. Gyvenimo aprašyme nurodomi kontaktai, darbovietės ir profesinė patirtis, o per tariamą atranką žmogus atskleidžia ir daugiau – kokio darbo ieško, kokio atlygio tikisi, kodėl nori keisti darbovietę. Papildomų duomenų sukčiai gali prašyti prisidengdami atrankos anketa ar būtinybe patvirtinti tapatybę.

Susieję šią informaciją su viešai prieinamais duomenimis, pavyzdžiui, socialinių tinklų įrašais, sukčiai susidaro išsamesnį žmogaus profilį. Tai leidžia kurti asmeniškai jam pritaikytus apgaulingus pasiūlymus ir žinutes. Laiškas, kuriame minimos tikros darbovietės ar siūlomas lūkesčius atitinkantis atlygis, gali atrodyti įtikinamesnis. Įgiję pasitikėjimą, sukčiai siekia paskatinti žmogų paspausti kenkėjišką nuorodą, atskleisti prisijungimo duomenis ar pervesti pinigus.

Didelis atlyginimas, maži reikalavimai

Žinomas įmonės vardas darbo skelbime taip pat nėra patikimumo garantija – juo gali prisidengti sukčiai. Pasak D. Jatauto, įtarimų turėtų kilti, jei įmonės atstovu prisistatantis žmogus rašo iš asmeninio el. pašto arba bendrauja tik per susirašinėjimo programėles, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ar „Telegram“.

Vertinti reikėtų ir paties pasiūlymo turinį bei atrankos eigą. Ekspertas įvardijo požymius, kurie turėtų paskatinti sustoti ir pasiūlymą patikrinti atidžiau:

1. žadamas neįprastai didelis atlyginimas, nors kandidatui keliami minimalūs reikalavimai;
2. darbo pobūdis aprašytas miglotai, neaiškios būsimos pareigos ir atsakomybės;
3. darbas siūlomas be atrankos pokalbio arba spaudžiama kuo greičiau apsispręsti;
4. dar atrankos metu prašoma jautrių asmens duomenų, nepaaiškinant, kam jie reikalingi, arba bankininkystės prisijungimo duomenų;
5. norint tęsti atranką ar pradėti dirbti, reikalaujama susimokėti už testus, mokymus, patikrinimus, programinę įrangą ar darbo priemones.

„Pastebėjus šiuos požymius, verta savarankiškai susirasti oficialią įmonės svetainę ir palyginti jos domeną su siuntėjo el. pašto adresu. Kilus abejonių, susisiekite svetainėje nurodytais kontaktais ir pasiteiraukite, ar atranka vyksta ir ar pasiūlymą pateikęs žmogus įgaliotas ją vykdyti. Tikrinant svarbu naudotis savarankiškai rastais, o ne tariamo darbdavio atsiųstais kontaktais“, – pataria kibernetinio saugumo ekspertas D.Jatautas.

Skelbimas yra, bet ar darbuotojo iš tiesų ieškoma?

Personalo paieškos įmonės vadovė Valerija Buzėnienė atkreipia dėmesį ir į kitą darbo ieškančių žmonių patirtį – kartais darbo skelbimai viešinami neketinant tuo metu nieko įdarbinti. Pasak jos, kartais tokiu būdu kaupiama potencialių kandidatų bazė, vertinama specialistų pasiūla rinkoje ar siekiama sudaryti augančios įmonės įspūdį. Tokiu atveju kandidatas gali skirti laiką atrankai, kuri iš tiesų nevyksta.

„Žmogus siunčia CV, negauna atsako, tai paveikia jo motyvaciją ir pasitikėjimą savimi, ypač jei susiduria su keliais tokiais skelbimais iš eilės. Kandidatas negali būti užtikrintas, kokiam tikslui naudojami jo duomenys ir galiausiai tai sukuria nepasitikėjimą įmone ar visu atrankos procesu“, – sako V.Buzėnienė.

Specialistė taip pat įspėja apie schemas, kuriomis siekiama išvilioti pinigus. Pavyzdžiui, per „LinkedIn“ susisiekęs tariamas atrankų specialistas pristato kandidatui neva puikiai tinkantį darbo pasiūlymą, tačiau prieš pateikiant jo kandidatūrą darbdaviui iškelia sąlygą – už mokestį pertvarkyti CV pagal specialų formatą. Kandidatui sumokėjus, pasiūlymą pateikęs žmogus dingsta.

Panašiai gali būti reikalaujama susimokėti už tariamai būtinus testus ar patikrinimus. Tokiais atvejais pažadas padėti įsidarbinti tampa priemone išvilioti pinigus.

Pavojus gali slėptis ir bandomojoje užduotyje

Net jei pats skelbimas nekelia įtarimų, pavojus gali atsirasti vėlesniuose atrankos etapuose. Kandidatui gali būti atsiųsta tariama bandomoji užduotis, dokumentas, nuoroda ar pasiūlyta įsidiegti darbo pokalbiui reikalingą programą.

Kibernetinio saugumo ekspertas D. Jatautas įspėja, kad tokiuose dokumentuose gali būti kenkėjiškų nuorodų į fiktyvias interneto svetaines ar net kenkėjiško kodo. Rizika kyla ir diegiant nežinomą programinę įrangą.

Pateikus sukčiams asmens duomenis, pasekmės gali būti rimtos. Pasak eksperto, jie gali būti panaudoti tapatybės vagystei, netikroms paskyroms kurti, greitojo vartojimo kreditams gauti ar net fiktyvioms įmonėms steigti. „Pateikus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, kyla tiesioginė grėsmė prarasti sąskaitoje esančias lėšas“, – įspėja jis.

Apgaulei gali būti pasitelkiamos ir naujos technologijos. D.Jatauto teigimu, nuotolinio darbo pokalbio metu įtarimų gali sukelti nenatūralus pašnekovo mirksėjimas, veido kontūrų nelygumai ar veido ir kaklo apšvietimo bei spalvos skirtumai, galintys išduoti suklastotą vaizdą. Kilus abejonių, informaciją apie atranką ir susisiekusį žmogų verta papildomai patikrinti per oficialius įmonės kanalus.

Ko imtis, jei duomenis pateikėte nepatikimiems asmenims?

Jei įtarimų kyla tik tada, kai duomenys jau perduoti, paspausta atsiųsta nuoroda ar net pervesti pinigai, svarbu veikti kuo greičiau.

Kibernetinio saugumo ekspertas D.Jatautas rekomenduoja:

• nedelsiant nutraukti bet kokius tolesnius mokėjimus, o prireikus susisiekti su banku ir informuoti apie galimą sukčiavimą;
• nutraukti bendravimą su tariamu darbdaviu ir užblokuoti jo kontaktus;
• išsaugoti skelbimo, susirašinėjimų, gautų dokumentų ir kitų galimų įrodymų kopijas;
• jei buvo paspausta įtartina nuoroda ar įdiegta nežinoma programa, pasirūpinti ir įrenginio saugumu;
• surinktą informaciją perduoti atitinkamoms institucijoms.