Frydas Augustas praeitais metais elektriko profesijos mokėsi Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centre (TECHIN) programoje, kuri truko devynis mėnesius. Beveik šeši iš jų buvo skirti teorijai, o likę – pameistrystei.
„Kadangi buvau grįžęs iš emigracijos, pasirinkau pameistrystę, nes norėjau papildomai užsidirbti. Pagalvojau, kad geriausias variantas – įgyti žinias ir realią praktiką per pameistrystę, būti ne stovinčiu ir žiūrinčiu iš šono, o pačiam bandant suprasti darbo sferą, įsivertinti savo įgūdžius, galimybes ir tai, ar pasirinkta sritis man tinka“, – pasakoja Frydas Augustas.
Pameistrystę jis atliko įmonėje: MB „Trifazis“. Įmonę rasti nebuvo sudėtinga, nes mokymo įstaigoje vyko darbdavių prisistatymai, kurių metu užmezgė kontaktus su darbdaviais. Nors vieni darbdaviai siūlė praktiką, pameistrystė sudomino labiau, nes suteikia visai kitą, šiuolaikinę patirtį.
„Jei esi labiau stebėtojas, o ne darbuotojas, tiek daug įgūdžių neįgysi. Finansinė priežastis ir noras pačiam viską realiai išbandyti savo rankomis, nulėmė sprendimą rinktis pameistrystę. Elektros sfera turi daug atšakų – norėjau suprasti, kas man labiau tinka“, – pasakoja F.Augustas.
Jei esi labiau stebėtojas, o ne darbuotojas, tiek daug įgūdžių neįgysi.
Darbas pameistrystėje neapsiribojo privačiais objektais, buvo galimybė prisiliesti ir prie pramoninių projektų: parduotuvių, sandėlių. Tai, anot jo, buvo labai vertinga patirtis bei galimybė analizuoti darbo procesus ir apsispręsti, kurioje srityje norėtųsi dirbti ateityje.
„Žmonėms, kurie galvoja apie ateities planus ir jau pasirinko mokslus, geriausia gilinti įgūdžius per pameistrystę. Bet jei mokslų pabaigoje ateina suvokimas, kad labiau norėtum vadovaujančio darbo ar jauti, kad tai ne visai tavo sfera, tuomet verta rinktis praktiką ir pasižiūrėti iš šono“, – teigia jis.
F. Augustas įgijo elektriko kvalifikaciją, leidžiančią dirbti individualioje įmonėje ar mažojoje bendrijoje, paslaugas teikiant pastatuose ir su įrenginiais, kai įtampa atjungta.
Prieš metus iš emigracijos grįžęs vyras jau dirba savarankiškai, dirba pagal individualią veiklą: pats ieško klientų, reklamuoja savo darbus ir kuria reputaciją. Daugiausia koncentruojasi į naujus objektus ir statomus namus.
„Man patinka atlikti elektros darbus, tai yra viena tų sričių, kur galiu save realizuoti“, – džiaugiasi jis.
F. Augustas pabrėžia, kad elektros sritis labai plati: nuo signalizacijų, saugos kamerų iki įvairių energetikos objektų. Tačiau bet kurioje specializacijoje svarbiausia praktika ir gebėjimas „matyti objektą“, įsivaizduoti, kaip tai, kas nubraižyta popieriuje, atrodys realybėje.
Pameistrystės metu Frydas įmonėje MB „Trifazis“ gerai jautėsi, jį supo tinkama darbo kultūra ir bendradarbių geranoriškumas.
„Darbas buvo paaiškinamas, parodoma, nebuvo baisu klausti ar suklysti. Baigęs pameistrystę išsilaikiau egzaminus, palaikau ryšį su įmonės savininkais, kartais dirbu kartu su jais papildomai, dalijamės darbais“, – vardijo vyras.
„Iš esmės pameistrystė tai būsena tarp mokinio ir meistro. Nesi pradinukas, bet dar ir ne profesionalas. Iš tavęs tikimasi daugiau nei iš stebėtojo: deleguojamos atsakomybės, atlieki labiau specializuotus darbus ir kartu turi galimybę užsidirbti“, – naudą vardijo F.Augustas.
Apibendrindamas savo patirtį pašnekovas teigia, kad norintiems įgyti realių praktinių žinių pameistrystė yra tinkamiausiais pasirinkimas.
„Jei stovėsi ir žiūrėsi – neišmoksi. Bet jei esi pastūmėtas daryti tą patį, ką daro patyręs kolega – patobulėsi“, – akcentuoja elektriko išsilavinimą įgijęs F.Augustas.
Jei stovėsi ir žiūrėsi – neišmoksi.
Jo istorija tai pavyzdys, kaip pameistrystė gali tapti realiu tiltu tarp mokslų ir darbo rinkos: suteikti ne tik diplomą, bet ir pasitikėjimą savimi, profesinius įgūdžius bei pirmuosius klientus.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
