Inspekcijos duomenimis, pernai nukritę iš aukščio Lietuvoje mirė 4 darbuotojai, o net 41 patyrė sunkias traumas.
„Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2024 m., sąlygojo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas ar naudojamos netinkamos darbo priemonės, arba kai patys darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų, taip pat neturėjo ar nedėvėjo asmeninių apsauginių priemonių“, – praneša VDI.
Darbų aukštyje sauga aktualiausia statybos (stogdengiai, mūrininkai, fasadų dažytojai, apdailininkai), taip pat pramonės (pramoniniai alpinistai, suvirintojai aukštuminėse konstrukcijose, įrangos montuotojai ir kranų operatoriai), komunalinių paslaugų (elektros linijų montuotojai, telekomunikacijų bokštų technikai, vėjo jėgainių priežiūros specialistai), pastatų priežiūros (langų plovėjai, pastolių montuotojai, sandėlių darbuotojai su aukštuminiais krautuvais) bei gelbėjimo tarnybų (ugniagesiai, avarinių situacijų likvidavimo specialistai) darbuotojams.
VDI primena, kad azartas ir adrenalinas – skirti žaidžiant stalo žaidimus, bet ne dirbant aukštyje. Aukštyje dirbantiems darbuotojams primenama pasirūpinti apsaugos priemonėmis ir dirbti saugiai, o ne tikėtis, kad „šįkart pasiseks“.
Pažeidimų nustatoma reguliariai
Vykdydami patikrinimus statybos objektuose ir kitose darbo vietose, kur atliekami darbai aukštyje, inspekcijos atstovai reguliariai nustato, kad vidutiniškai kas trečioje statybvietėje darbuotojai dirba be saugos diržų ar jų nenaudoja, nors yra jais aprūpinti.
Taip pat nustatoma, kad pastoliuose dažnai trūksta apsauginių turėklų, darbinių platformų, skersinių elementų. Be to, daugelyje statybos objektų dažnai nėra aiškiai pažymėtų pavojingų zonų, kuriose yra kritimo iš aukščio pavojus, skelbia inspekcija.
Vis dėlto, apie 70 proc. sunkių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl pačio darbuotojo neatsakingumo.
„Dar kartą norime paraginti darbuotojus darbo vietose vadovautis savo patirtimi ir pagrindine taisykle – „sustok, pagalvok, veik“, kad, vykdydami jiems pavestus darbus, savo veiksmais nesukeltų pavojaus pagrindinėms žmogiškosios egzistencijos vertybėms – gyvybei ir sveikatai“, – skelbia VDI.
Pagrindinės rizikos ir dažniausiai pažeidžiami saugos reikalavimai
VDI inspektoriai, atlikdami patikrinimus, nuolat fiksuoja šiuos dažniausius pažeidimus dirbant aukštyje:
- Netinkamas kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimas arba jų nebuvimas – neįrengti arba netinkamai įrengti apsauginiai aptvarai stogų kraštų zonose; trūksta apsauginių tinklų ten, kur yra kritimo rizika; nėra arba netinkamai įrengtos kopėčios ir laiptai patekimui į aukštesnes darbo vietas;
- Asmeninių apsaugos priemonių trūkumai – neužtikrintas aprūpinimas saugos diržais ir apraišais; darbuotojai naudoja netinkamas, susidėvėjusias ar nepatikrintas apsaugos priemones; darbuotojai nėra apmokyti tinkamai naudoti asmenines apsaugos priemones;
- Saugumo plano ir instruktažo trūkumai – neparengtas konkretus darbų aukštyje saugos planas; nepaskirti atsakingi asmenys, prižiūrintys darbų aukštyje saugą; neatliekamas arba formaliai atliekamas darbuotojų instruktavimas;
- Technologinės drausmės nesilaikymas – nesilaikoma nustatytų darbų atlikimo technologijų; darbai vykdomi nepalankiomis oro sąlygomis (lietus, stiprus vėjas, plikledis); naudojama netinkama ar techninių reikalavimų neatitinkanti įranga.
VDI primena, kad tinkamas dėmesys saugai dirbant aukštyje ne tik padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, bet ir didina darbo efektyvumą, gerina darbuotojų moralę bei mažina išlaidas, susijusias su traumomis ir prastovomis. Svarbu prisiminti, jog investicijos į saugą – tai investicijos į žmones, kurios visada atsiperka.
Inspekcija taip pat dalijasi interaktyviomis rekomendacijomis, kurios skirtos kritimo iš aukščio prevencijai atliekant darbus aukštyje, užtikrinimui.
Konsultuojame tel. (0 5) 213 9772
