Mikrovadyba – tai ne kontrolės metodas, o nepasitikėjimo signalas, 15min sakė personalo valdymo įmonės „HR Hint Online“ įkūrėja ir vadovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Pasak jos, ši praktika įsivyrauja ten, kur vadovui trūksta tiek pasitikėjimo darbuotoju, tiek pačiu savimi.
Tikrino failų tvarką kompiuteryje
G.Vaitiekūnaitė-Urbanovič prisiminė vieną labiausiai nustebinusių asmeninių situacijų. Būdama personalo vadove, bandomuoju laikotarpiu sulaukė generalinio direktoriaus patikros savo kompiuterio failų struktūroje.
„Generalinis direktorius ir įmonės savininkas tikrino, ar tvarkingai susidėliojau failus savo kompiuteryje. Tai – kraštutinis mikrovadybos pavyzdys. Aukščiausio lygio vadovo taip tikrinti tiesiog neturėtų“, – sakė ji.
Patirtį ji prisimena kaip stiprią atmetimo reakciją sukėlusį įvykį: „Viduje kyla pasipriešinimas: jei taip tikrinama kiekviena smulkmena, kam iš viso aš reikalinga? Tuomet kyla ir pyktis, ir agresija, o darbe tai virsta tiesiog neveiklumu.“ Netrukus po šio įvykio ji iš įmonės išėjo.
Vadovui įdomi kiekviena smulkmena
Mikrovadyba – tai ne pagalba darbuotojui, o pernelyg smulkmeniška kontrolė, pritaria ir darbuotojų paieškos įmonės „Amston“ partnerė Roberta Stommaitė. Pasak jos, ši valdymo praktika pasirodo tada, kai vadovas ne tik deleguoja užduotį, bet ir nuolat tikrina kiekvieną žingsnį – kaip, kada ir kokiu būdu ji atliekama.
R.Stommaitė pabrėžia, kad darbuotojai mikrovadybą dažniausiai atpažįsta per vadovo nesugebėjimą deleguoti ir suteikti erdvės sprendimams.
„Tokie vadovai nuolat klausinėja detalių, tikrina tarpinius žingsnius ir orientuojasi ne į galutinį rezultatą, o į smulkmenas. Tai siunčia labai aiškią žinutę – tavimi nepasitikima“, – 15min sakė ekspertė.
Pasak jos, ilgainiui darbuotojai praranda iniciatyvą, kūrybiškumą ir nemato prasmės siūlyti idėjų, nes „vis tiek viskas bus padaryta vadovo būdu“.
O štai įmonės „AFR Investments“ vadovas Andrius Francas teigė, kad mikrovadyba – tai tėviškas, bet žalingas noras laikyti darbuotoją „už rankos“. Pasak jo, ši praktika primena pernelyg globėjišką santykį, kuriame vadovas seka kiekvieną pavaldinio žingsnį, bijodamas, kad jis „nukryps nuo kelio“.
A.Francas mikrovadybą apibūdina kaip situaciją, kai vadovas nuolat stebi, tikrina ir detalizuoja visas užduotis – nuo kasdienės veiklos iki smulkiausių veiksmų.
„Toks valdymas darbuotojui nesuteikia jokios laisvės. Jis pripranta prie nuolatinės kontrolės ir vėliau net nebesugeba savarankiškai priimti sprendimų, kuriuos tikrai galėtų priimti pats“, – 15min sakė ekspertas.
