Pagrindinis streso šaltinis – pernelyg didelis darbo krūvis. Net 19,9 % darbuotojų teigia, kad nuolat spaudžiantys terminai ar ilgos darbo valandos blogina jų savijautą.
Tarp kitų dažnai minimų neigiamų psichologinių veiksnių: sudėtingi santykiai su klientais, pacientais ar mokiniais (10,2 %), nestabilus darbas ar nesaugios darbo sąlygos (5,8 %). Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į darbo krūvio ir atlygio disbalansą, vadovų paramos stoką, silpną darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nebūvimą – šie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos darbuotojų psichologinei sveikatai.
Tyrime taip pat pastebima, kad tam tikros darbuotojų grupės patiria daugiau psichologinių problemų. Šios problemos dažniau paliečia moteris, vidutinėje karjeros stadijoje esančius ar aukštesnį išsilavinimą turinčius darbuotojus, taip pat sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistus.
Tai kelia klausimą: kas yra kokybiškas darbas, užtikrinantis darbuotojų psichologinę gerovę, ir kaip prie šio tikslo siekimo prisideda ES pastangos?
Apie tai buvo kalbėta Vilniuje vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“, Europos Komisijos iniciatyvos stende „Imkimės veiksmų“. Čia dalyviai galėjo išreikšti savo nuomonę apie tai, kas jiems svarbiausia darbe, ir sužinoti, kokių veiksmų imasi ES, kad darbas nealintų psichologiškai ir prisidėtų prie dirbančiųjų gerovės užtikrinimo.
Kaip atrodo psichologinę sveikatą užtikrinanti darbovietė?
Kokybiškas darbas – tai darbas, kuriame užtikrinamas sąžiningas atlyginimas, saugi aplinka ir galimybės tobulėti, kartu leidžiantis išlaikyti pusiausvyrą tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo.
Psichologinę sveikatą užtikrinanti darbo vieta pasižymi įveikiamu darbo krūviu, aiškiais lūkesčiais ir palaikančia kolegų bei vadovų atmosfera. Tokoje aplinkoje darbuotojai jaučiasi vertinami, apsaugoti nuo nesaugumo jausmo darbe ir nuolatinio persidirbimo.
Tokios sąlygos didina motyvaciją, kūrybiškumą bei įsitraukimą į darbą.
Tokios sąlygos ne tik padeda darbuotojams išvengti perdegimo ir psichikos sveikatos sutrikimų, bet ir didina motyvaciją, kūrybiškumą bei įsitraukimą į darbą.
Darbo vietos, kuriose yra rūpinamasi darbuotojų psichologine gerove, pasižymi didesniu produktyvumu ir mažesne darbuotojų kaita.
Perdegimas gali kainuoti milijardus
„„Būtent!“ festivalyje matome, kaip svarbu šią diskusiją iškelti į viešumą“, – sakė vienas iš dalyvių. – „Darbdaviai nebegali sau leisti ignoruoti žmogiškosios ir finansinės perdegimo kainos.“
Darbuotojų psichologinės sveikatos užtikrinimas nėra tik moralinė, bet ir ekonominė būtinybė. Skaičiuojama, kad dėl dirbančiųjų gyventojų patiriamų psichikos sveikatos problemų Europos ekonomikos kasmet praranda apie 600 milijardų eurų, šiuos praradimus lemia sveikatos priežiūros išlaidos, sumažėjęs darbuotojų produktyvumas ir didesnė kaita.
Investicijos į darbo aplinką, kuri daro kuo mažiau neigiamo psichologinio poveikio darbuotojams, padeda šių nuostolių išvengti, stiprina darbuotojų motyvaciją ir didina organizacijų produktyvumą.
Veiksmai, kurių imasi ES siekdama geresnių darbo sąlygų
ES vis aktyviau stiprina darbo kokybę ir sąlygas, kad kiekvienas darbuotojas galėtų dirbti saugioje ir palaikančioje aplinkoje..
Vienos svarbiausių ES iniciatyvų, turinčių didelį poveikį šiai sričiai, yra Europos priežiūros strategija ir Vaiko garantija, kurios padeda šeimoms derinti profesinius ir asmeninius įsipareigojimus, užtikrinant prieinamas priežiūros paslaugas ir paramą socialiai pažeidžiamiems vaikams.
ES taip pat skatina geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, suteikdama darbuotojams tokias teisę į ne mažiau kaip 20 darbo dienų apmokamų kasmetinių atostogų, keturių mėnesių motinystės arba tėvystės atostogas bei galimybę prašyti lanksčių darbo sąlygų.
Šios priemonės atspindi ES siekį kurti žmonėms tarnaujančią ekonomiką.
Šios priemonės atspindi ES siekį kurti žmonėms tarnaujančią ekonomiką, užtikrinant, kad sąžiningos darbo sąlygos remtų ne tik produktyvumą, bet ir darbuotojų gerovę.
Karjerą ir asmeninį gyvenimą suderinti įmanoma
Subalansuotas darbas ir asmeninis gyvenimas yra viena iš svarbiausių sąlygų darbuotojams, ypač jaunesnėms kartoms, renkantis darbo vietas. Tinkamas darbo ir gyvenimo derinimas padeda išvengti perdegimo darbe, didina pasitenkinimą gyvenimu. Tačiau pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nebūvimas vis dar svarbi problema.
ES duomenimis, net 48 % ES gyventojų po darbo jaučiasi taip pavargę, kad nebeturi jėgų net paprastiems namų ruošos darbams. Trečdalis teigia, kad darbas trukdo praleisti pakankamai laiko su šeima, o 38 % sunkiai susimoka už vaikų priežiūrą.
Todėl darbuotojams derinti skirtingus įsipareigojimus padeda ES priemonės: ne mažiau kaip 20 apmokamų atostogų dienų per metus, keturių mėnesių motinystės ar tėvystės atostogos bei papildomi laisvadieniai artimųjų priežiūrai.
„Moderuodamas diskusijas Europos Komisijos stende „Imkimės veiksmų“, dar kartą įsitikinau, kaip svarbu priminti žmonėms, jog darbas neturi nustelbti šeimos ir asmeninio gyvenimo“, – sakė aktorius ir moderatorius Vytautas Rumšas. – „Tikroji pusiausvyra įmanoma tuomet, kai žinome ir išnaudojame mums ES suteikiamas teises.“
Norėdami sužinoti daugiau apie savo, kaip darbuotojo, teises ir garantijas Europos Sąjungoje, apsilankykite „Let’s Make it Work“ interneto svetainėje.
Svetainėje rasite praktinės informacijos, patarimų ir naudingų šaltinių, kurie padės geriau suprasti bei pritaikyti savo socialines teises kasdieniame gyvenime.
