Darbo savaitės trumpinimo idėja – ne naujiena
Kaip pažymi docentė, jau 1930 m. garsus britų ekonomistas Johnas Maynardas Keynes’as prognozavo, kad XXI a. žmogui pakaks dirbti vos 15 valandų per savaitę, kad būtų patenkinti materialiniai poreikiai. Nors šios prognozės nevirto realybe, technologijų pažanga ir pandemijos sukelti pokyčiai atnaujino diskusijas apie lankstesnį darbo grafiką.
Vienas iš šiuo metu analizuojamų modelių – „100-80-100“ sistema, kai darbuotojai gauna 100 proc. atlyginimą už 80 proc. darbo laiko, tikintis 100 proc. produktyvumo.
Ekonominiai privalumai: nuo produktyvumo iki tvarumo
Pasak dr. A.Laužadytės-Tutlienės, moksliniai tyrimai rodo, kad trumpesnė darbo savaitė gali padidinti darbuotojų produktyvumą, ypač paslaugų sektoriuje. Darbuotojai būna labiau susikaupę, geriau jaučiasi ir turi didesnę motyvaciją atlikti darbus efektyviau. Tai gali padėti ne tik išlaikyti esamą našumo lygį, bet netgi jį padidinti.
Keturių dienų savaitė taip pat gali sumažinti darbuotojų kaitą, pritraukti talentus ir padidinti įmonių konkurencingumą. Be to, tai – galimybė mažinti CO₂ emisijas ir elektros energijos suvartojimą, prisidedant prie tvarumo tikslų.
Iššūkiai darbdaviams: kaštai ir organizavimas
Vis dėlto trumpesnis darbo laikas kelia ir iššūkių, ypač gamybos bei logistikos sektoriuose. „Jei produktyvumas nedidėja, o atlyginimai nemažėja – darbo valandos kaštai auga“, – sako docentė. Kai kuriais atvejais įmonės gali būti priverstos samdyti papildomus darbuotojus, kaip nutiko Švedijoje vykdytame eksperimente, kur papildomų darbuotojų samdymas padidino kaštus 22 proc..
Taip pat reikalingas lankstus veiklos grafikas ir aiškūs produktyvumo matavimo rodikliai – be jų gali būti sunku įvertinti reformos naudą.
Darbuotojams – daugiau laisvės, bet ir potencialiai didesnė įtampa
Darbuotojams keturių dienų savaitė suteikia galimybę geriau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, mažina perdegimo riziką. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad perdegimo lygis mažėja daugiau nei 60 proc., o darbingumas didėja. Vis dėlto kai kuriais atvejais trumpesnė savaitė reiškia ir didesnį darbo intensyvumą, kas gali tapti papildomu streso šaltiniu.
Europos ir pasaulio patirtys
Islandija, Belgija, Jungtinė Karalystė ir net Tokijas jau testuoja ar taiko trumpesnio darbo savaitės modelius. Rezultatai – įkvepiantys: mažesnis nuovargis, didesnė darbuotojų motyvacija, geresnė emocinė sveikata. Jungtinėje Karalystėje net 91 proc. pilotiniame projekte dalyvavusių įmonių planuoja tęsti keturių dienų savaitę.
Lietuvos situacija: kol kas atsargus žingsniavimas
Lietuvoje šis modelis dar nėra plačiai taikomas. Nors kai kurios įmonės (pvz., „Vilniaus šilumos tinklai“) jau eksperimentuoja su trumpesne darbo savaite, dauguma darbdavių tokiam pokyčiui nepritaria. Užimtumo tarnybos apklausa rodo, kad tik 8 proc. darbdavių pritartų naujam modeliui. Didžiausias skepticizmas jaučiamas apgyvendinimo, transporto, statybos ir žemės ūkio sektoriuose.
Tiesa, nuo 2023 m. viešajame sektoriuje dirbantys tėvai, auginantys mažamečius vaikus, jau gali naudotis 32 valandų darbo savaite be atlyginimo mažinimo.
Kokie sektoriai pasiruošę pokyčiui?
Keturių dienų savaitė, anot docentės, geriausiai tinka IT, finansų, reklamos ir konsultacijų sektoriams, taip pat – viešajam sektoriui. Gamybos, logistikos ar sveikatos apsaugos srityse šį modelį įgyvendinti sudėtingiau, nebent būtų diegiamos papildomos investicijos ir rotacijos sistemos.
Trumpesnė savaitė – sprendimas psichikos sveikatos problemoms?
Daugeliu atvejų – taip. „Darbuotojai tampa labiau įsitraukę, geriau jaučiasi, sumažėja stresas, pagerėja miego kokybė“, – teigia dr. A.Laužadytė-Tutlienė. Visa tai ilgainiui gali sumažinti išlaidas sveikatos sistemai ir padidinti darbo efektyvumą.
Keturių darbo dienų savaitė – tai ne vien utopinė vizija, bet reali, mokslu ir praktika grįsta galimybė gerinti darbuotojų gyvenimo kokybę ir kurti pažangesnę, tvaresnę ekonomiką. Vis dėlto kiekviena šalis ir kiekvienas sektorius turi įvertinti savo pasirengimą tokiems pokyčiams.
