Papildomi darbai (angl. side hustle) tampa vis svarbesne jaunų žmonių gyvenimo dalimi visame pasaulyje. Naujausi tyrimai rodo, kad net 66 proc. 18–35 metų asmenų jau turi arba planuoja pradėti papildomą veiklą – tai ne tik būdas padidinti pajamas, bet ir galimybė išbandyti save naujoje srityje ar siekti asmeninio augimo.
Lietuvoje ši tendencija taip pat stiprėja: vis daugiau žmonių renkasi lankstesnes užimtumo formas – nuo trumpalaikio darbo sutarčių iki savarankiško darbo. Šis reiškinys keičia tradicinį požiūrį į darbą ir verčia darbdavius iš naujo įvertinti darbuotojų lūkesčius, ypač lankstumo, savarankiškumo ir darbo–gyvenimo balanso srityse.
Papildomo darbo populiarėjimas keičia darbdavių požiūrį – tai ne grėsmė, o galimybė prisitaikyti prie šiuolaikinės darbo rinkos realijų. Verslas pamažu pereina prie „on demand“ – pagal poreikį veikiančios darbo jėgos modelio, kuris leidžia greičiau reaguoti į situacijas, kai staiga padidėja darbo krūvis: sezono metu, per atostogas ar ligų bangas. Toks lankstumas tampa ne tik atsaku į šiuolaikinius iššūkius – jis suteikia realų konkurencinį pranašumą.
„Įmonėms nebereikia didinti vidinės HR komandos ar galvoti, ką daryti su darbuotojais, kai užsakymų sumažėja. Lankstūs darbo sprendimai leidžia išlikti efektyviems, o kartu – pritraukti motyvuotus, atsakingus žmones, kurie nori dirbti tada, kai jiems patogu“, – sako laikino darbo platformos „Workis“ vadovas Jurgis Kovas.
„Įmonės, kurios skatina lankstesnius darbo modelius, ne tik demonstruoja pasitikėjimą savo darbuotojais, bet ir prisideda prie jų gerovės. Leidus darbuotojams suderinti pagrindinį darbą su asmeniniais projektais ar papildoma veikla, jie jaučiasi nevaržomi ir vertinami“, – sako jis. Nors griežtos ribos darbuotojų veiklai už įmonės ribų šiandien daugeliui atrodo atgyvenusios, J.Kovas pabrėžia, kad svarbu išlaikyti aiškumą – tiek dėl atsakomybių, tiek dėl galimų interesų konfliktų.
Jurgis Kovas pastebi, jog kai kurie darbdaviai vis dar baiminasi, kad papildomos veiklos mažins darbuotojų įsitraukimą ar dėmesį pagrindinėms pareigoms, tačiau šiuolaikinėje darbo kultūroje šis požiūris pamažu keičiasi. „Pažangesnėse, į rezultatus orientuotose organizacijose vis daugiau suvokiama, kad papildomos veiklos dar nereiškia blaškymosi. Toks žmogus įgyja naujų įgūdžių ir išplečia akiratį, o grįžęs į pagrindinį darbą dažnai būna dar labiau motyvuotas ir kupinas naujų idėjų“, – teigia ekspertas.
Papildomas darbas tampa lengviau prieinamas
Papildomų veiklų bumas šiandien jaučiamas ne tik tarp jaunimo. „Pastebime vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurie renkasi papildomus darbus – dažniausiai norėdami prisidurti prie jau gaunamų pajamų, paįvairinti kasdienę rutiną ar produktyviai išnaudoti laisvą laiką“, – sako J.Kovas. Pavyzdžiui, pasak jo, tolimųjų reisų vairuotojai, turintys kelių savaičių pertraukas tarp reisų, vis dažniau naudojasi galimybe per tą laiką padirbėti trumpalaikiuose darbuose.
Pastarųjų metų iššūkiai – pandemija, infliacijos šuoliai bei nuotolinio darbo proveržis – daugelį paskatino permąstyti savo santykį su darbu. Kaip pastebi J.Kovas, šiandien papildoma veikla dažnai nebėra tik laikinas sprendimas: jį lemia tokie motyvai kaip finansinis saugumas, lankstumas bei savirealizacija.
Vis dėlto, pasak jo, sėkmė priklauso ir nuo paties žmogaus. „Papildomas darbas per tokias platformas, kaip „Workis.online“, leidžiančias greitai ir skaidriai pradėti dirbti trumpalaikiuose darbuose, apsimoka tada, kai žmogus geba planuoti savo laiką, renkasi jam patogias pamainas ir įsivertina, kiek nori ar gali dirbti. Verta įsiklausyti ir į savo energijos resursus – jei papildoma veikla nevargina, netrukdo pagrindiniam darbui ar poilsiui, tai naudingas sprendimas“, – aiškina ekspertas.
Platformoje susitinka įvairios darbuotojų grupės – nuo studentų, norinčių išbandyti skirtingas darbo sritis, iki tėvų ar dirbančiųjų, siekiančių papildomų pajamų ar lankstaus grafiko. Kaip pastebi ekspertas, kai kurie naudotojai trumpalaikius darbus renkasi nuolat – jiems svarbi profesinė laisvė ir galimybė savarankiškai planuoti savo laiką.
Anot J.Kovo, papildomo darbo modelio privalumas – aiškumas ir paprastumas: žinai užduotį, žinai atlygį, o mokesčiais rūpinasi pati platforma. Tai ypač patrauklu tiems, kurie ieško greito uždarbio be biurokratijos.
„Dirbant per papildomo darbo platformas visuomet žinai, kiek uždirbsi – atlygis būna nurodytas dar prieš imantis darbo, tad kiekvienas gali įsivertinti, ar jam ta suma tinkama“, – sako J.Kovas.
