Lietuvos darbo rinkoje stebimas pokytis – vis daugiau darbingo amžiaus žmonių ieško papildomo uždarbio galimybių. Tokį dėsningumą atskleidė naujausia laikinų darbuotojų platformos „Workis“ apklausa.
Tyrimo duomenimis, papildomo darbo galimybėmis labiausiai domisi net 99 proc. 30–39 m. amžiaus grupės respondentų. Dar vienu pajamų šaltiniu suinteresuoti po 96 proc. apklaustųjų, patenkančių į 18–29 m. bei 40–49 m. grupes, ir 94 proc. 50–59 m. respondentų. Galimybė užsidirbti papildomai mažiausiai aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau vis tiek alternatyvaus pajamų šaltinio ieškotų 79 proc. 60–74 m. apklaustųjų.
„Tokie apklausos rezultatai rodo, kad papildomas darbas tampa tendencija tarp darbingo amžiaus gyventojų. Dėl augančių kainų ir noro užsitikrinti patogią ateitį, nemaža dalis tam ieško papildomų finansinių šaltinių. Neretai daugeliui jaunų žmonių, dar tik kuriančių šeimas, auginančius mažamečius vaikus, įsigyjančių pirmuosius nuosavus būstus ar kitaip įsipareigojančius finansiškai, papildomas darbas tampa realia būtinybe. Tad darbingo amžiaus lietuviai nepraleistų progos dirbti papildomai, jei tai reikštų, kad galės jaustis saugiau finansiškai“, – teigia platformos vadovas Jurgis Kovas.
Jaunimas dirbtų už mažiau
Visgi tarp vyresnio amžiaus apklausos dalyvių ryškesni aukšti lūkesčiai atlyginimui. 46 proc. 30–39 m. ir po 45 proc. 40–49 m. ir 50–59 m. respondentų norėtų antrame darbe gauti daugiau nei 10 Eur/val. neto siekiantį atlygį. Jauniausi ir vyriausi apklausos dalyviai uždarbiui būtų lankstesni: tokio dydžio uždarbio tikėtųsi 22 proc. 18–29 m. ir 32 proc. 60–74 m. žmonių.
Papildomame darbe jaunimas palankiau vertintų ir į minimalaus darbo užmokesčio rėžius patenkantį atlygį (6,00-6,99 Eur/val. neto). 10 proc. 18–29 m. sutiktų dirbti už tokį darbo užmokestį, tuo tarpu minimalaus dydžio kompensacija tenkintų po 6 proc. 50–59 m. ir 60–74 m. apklaustųjų bei po 5 proc. 30–39 m. ir 40–49 m. grupės atstovų.
„Įvairių amžiaus grupių atstovai turi skirtingą požiūrį tiek į savo laisvą laiką, tiek į savo profesinę padėtį. Vidutinio amžiaus žmonės turi daugiau patirties, savo profesines žinias vertina rimčiau, todėl dažnai ir finansinius lūkesčius papildomam darbui kelia aukštesnius, – papildo vadovas. – Jaunesniems gyventojams, dar tik kuriantiems savo karjerą, antras darbas gali tapti ir galimybe įgyti naujų profesinių įgūdžių ir vertingų žinių bei išbandyti save įvairiose profesinėse srityse. Todėl ir mažesnė finansinė kompensacija jų neatbaidytų.“
Moterys kelia mažesnius finansinius reikalavimus
Apklausa parodė, kad vyrus papildomo darbo galimybės domina labiau – 94 proc. vyrų ir 90 proc. moterų svarstytų apie antrą darbą. Iš kitos pusės, nors moterys papildomą darbą rinktųsi kiek rečiau, atlygiui keltų mažesnius reikalavimus nei vyrai. 41 proc. vyrų siektų didelio atlyginimo (virš 10 Eur/val. neto), kai tokį finansinį reikalavimą antrame darbe keltų 35 proc. moterų.
Be to, 7 proc. moterų ir 5 proc. vyrų antrame darbe dirbtų už minimalų atlyginimą. Taip pat 2 proc. moterų būtų atviros papildomo darbo galimybėms už bet kokį, net itin mažą, užmokestį, nors tokių vyrų yra tik 1 proc.
„Pastebime požiūrio į antrą darbą skirtumus tarp lyčių – moterų lūkesčiai papildomam uždarbiui yra šiek tiek nuosaikesni nei vyrų, o tai galimai atspindi skirtingas motyvacijas, dėl ko renkamasi dirbti dar viename darbe. Pavyzdžiui, vyrai dažniausiai renkasi darbus, reikalaujančius daugiau fizinės jėgos, todėl nori ir atitinkamos kompensacijos.
Vis dėlto, moterys dažniau linkusios nuvertinti savo laiką ir patirtį, todėl norint mažinti atlygio atotrūkį, svarbus ir darbdavių vaidmuo kuriant sąžiningą vertinimo kultūrą, ir pačių moterų pasitikėjimas savo verte bei drąsa ją pagrįstai įvardyti“, – sako J.Kovas.
