1. Pirmas žingsnis – ne „gelbėti atostogas“, o tinkamai įforminti ligą
Anot teisininkės, svarbiausia suprasti vieną dalyką: nedarbingumo pažymėjimas nėra formalus triukas atostogoms pratęsti. Tai medicininis dokumentas, patvirtinantis, kad žmogus dėl sveikatos būklės laikinai negali dirbti.
„Todėl jeigu atostogų metu susirgote rimtai, kreipkitės į gydytoją. Būtent gydytojas sprendžia, ar yra pagrindas išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. „Sodra“ taip pat nurodo, kad ligos išmokai skirti ir mokėti pagrindas yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Jeigu nedarbingumo pažymėjimo nebus, darbdaviui paprastai nebus teisinio pagrindo tų dienų laikyti liga, o ne atostogomis. Praktikoje tai reiškia, kad liga gali „suvalgyti“ jūsų atostogų dienas vien todėl, kad situacija nebuvo tinkamai įforminta“, – aiškino R.Joskaudienė.
2. Ar atostogos prasitęsia automatiškai? Ne visada
Čia dažniausiai ir įvyksta klaida. Darbuotojai neretai galvoja: „Susirgau per atostogas, vadinasi, jos automatiškai prasitęs tiek dienų, kiek sirgau.“
Ne visai taip.
Darbo kodekso 129 straipsnis numato, kad jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį dėl laikinojo nedarbingumo, suteiktos atostogos tuo laikotarpiu perkeliamos.
„Jeigu liga prasidėjo dar iki atostogų pradžios, atostogų pradžia nukeliama, bet ne vėliau kaip iki suteiktų atostogų pabaigos. Jeigu darbuotojas susirgo jau atostogaudamas, nepanaudota atostogų dalis suteikiama kitu šalių sutartu laiku, tais pačiais darbo metais, o darbuotojo prašymu tam tikrais atvejais gali būti pridėta ir prie kitų darbo metų atostogų“, – teigė R.Joskaudienė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šią taisyklę aiškina praktiškai: jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingas kasmetinių atostogų metu, jis gali su darbdaviu susitarti, kad nepanaudota atostogų dalis būtų suteikta iš karto po nedarbingumo arba kitu šalių sutartu laiku. Darbuotojo valia gali būti išreikšta rašytiniu prašymu ar kita darbovietėje priimtina forma.
Taigi, anot teisininkės, teisinga formuluotė būtų tokia: atostogos dėl ligos neprarandamos, bet jų pratęsimas arba perkėlimas turi būti tinkamai suderintas.
3. Praktinė situacija Nr. 1: susirgote jau atostogų metu
Pavyzdžiui, jūsų atostogos suplanuotos nuo liepos 8 d. iki liepos 19 d., o susirgote liepos 10 d. ir nedarbingumas tęsėsi iki liepos 16 d.
Tokiu atveju laikotarpis, kuris sutapo su nedarbingumu, neturėtų būti laikomas normaliai panaudotomis atostogomis. Tačiau tai nereiškia, kad jūs galite tiesiog negrįžti į darbą ir savarankiškai „prisidėti“ dienas po atostogų.
„Praktikoje turite kreiptis į darbdavį ir aiškiai nurodyti, ko prašote:
ar nepanaudotą atostogų dalį norite panaudoti iš karto po nedarbingumo, ar perkelti į kitą sutartą laiką“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, aiškindamas DK 129 straipsnio taikymą, taip pat pažymi, kad automatinio atostogų pratęsimo nėra – viskas priklauso nuo to, kada atsirado nedarbingumo aplinkybė ir kaip darbuotojas su darbdaviu susitaria dėl nepanaudotos atostogų dalies.
4. Praktinė situacija Nr. 2: susirgote dar prieš atostogas
Tarkime, atostogos turėjo prasidėti liepos 8 d., tačiau susirgote liepos 5 d., o nedarbingumas baigėsi liepos 11 d.
„Tokiu atveju atostogų pradžia nusikelia į pirmą dieną po nedarbingumo pabaigos, tačiau tik iki tos datos, iki kurios atostogos buvo suteiktos. Kitaip tariant, jeigu atostogos buvo suplanuotos iki liepos 19 d., jos gali prasidėti liepos 12 d. ir tęstis iki liepos 19 d., o nepanaudota dalis turi būti suderinta atskirai.
Jeigu liga tęsiasi ilgiau negu visas suplanuotas atostogų laikotarpis, tuomet kasmetinės atostogos turėtų būti suteiktos kitu šalių sutartu laiku. Tą patvirtina ir VDI praktinis aiškinimas“, – teigė R.Joskaudienė.
5. Ko jokiu būdu nereikėtų daryti?
Pirma, pasak teisininkės, nereikėtų tylėti. Net jeigu darbdavys elektroniniu būdu matys nedarbingumo faktą, darbuotojui vis tiek saugiausia pačiam informuoti darbdavį ir aiškiai išreikšti valią dėl nepanaudotos atostogų dalies.
„Antra, nereikėtų manyti, kad po ligos galite automatiškai tęsti atostogas be suderinimo. Tai dažna praktinė klaida, kuri vėliau gali sukelti ginčą dėl neatvykimo į darbą.
Trečia, nedarbingumo metu negalima dirbti ar elgtis priešingai gydytojo nustatytam režimui. VDI primena, kad turint nedarbingumo pažymėjimą darbuotojas negali dirbti, o pažeidus nedarbingumo taisykles gali kilti rizika netekti ligos išmokos. Darbdavys taip pat negali reikalauti, kad darbuotojas sirgdamas dirbtų ar atsisakytų nedarbingumo“, – pažymėjo R.Joskaudienė.
6. O kaip su ligos išmoka?
Jeigu nedarbingumas išduotas teisėtai, pirmąsias dvi ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys. Nuo trečiosios dienos ligos išmoką moka „Sodra“, jeigu darbuotojas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, pavyzdžiui, turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą.
Remiantis „Sodros“ skelbiama informacija, darbdavys už pirmąsias dvi dienas moka nuo 62,06 iki 100 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo trečiosios dienos „Sodra“ moka 62,06 procento kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
7. Ką parašyti darbdaviui?
Praktinis tekstas, pasak teisininkės, gali būti labai paprastas:
„Informuoju, kad nuo [data] iki [data] man išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas. Kadangi šis laikotarpis sutapo su mano kasmetinėmis atostogomis, prašau nepanaudotą kasmetinių atostogų dalį suteikti nuo [data] / perkelti į kitą šalių sutartą laiką. Prašau atitinkamai patikslinti kasmetinių atostogų apskaitą.“
Pasak R.Joskaudienės, svarbiausia – kad būtų aišku, jog darbuotojas ne tik praneša apie ligą, bet ir išreiškia valią dėl nepanaudotos atostogų dalies.
8. Teismų praktikos kryptis
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad kasmetinių mokamų atostogų tikslas ir laikinojo nedarbingumo tikslas skiriasi. Atostogos skirtos poilsiui ir laisvalaikiui, o nedarbingumas – pasveikti. Todėl darbuotojas, kuris susirgo per iš anksto suplanuotas kasmetines atostogas, turi turėti galimybę pasinaudoti atostogomis kitu laiku, kuris nesutampa su ligos laikotarpiu. Tai aiškiai išdėstyta, be kita ko, ESTT byloje C-78/11 ANGED.
Ši teismų praktikos kryptis labai logiška: žmogus negali tuo pačiu metu ir ilsėtis atostogų prasme, ir gydytis laikinojo nedarbingumo prasme.
„Jeigu susirgote per atostogas, pagrindinė taisyklė tokia:
kreipkitės į gydytoją, tinkamai įforminkite nedarbingumą, informuokite darbdavį ir aiškiai susitarkite dėl nepanaudotos atostogų dalies.
Liga neturėtų „suvalgyti“ jūsų teisėtų atostogų. Tačiau darbuotojas turi veikti tvarkingai: ne savavališkai pratęsti poilsį, o remtis nedarbingumo pažymėjimu, Darbo kodekso 129 straipsniu ir aiškiu susitarimu su darbdaviu“, – priminė R.Joskaudienė.
