Šalies migracijos sistema, nors ir ženkliai sustiprinta per pastaruosius metus, vis dar turi spragų, kurios kasmet leidžia į šalį patekti dešimtims tūkstančių neadekvačiai įdarbintų migrantų ir sukelia dešimčių milijonų eurų mokesčių praradimus.
„Susiduriame su sistemine problema, todėl išspręsti ją galime tik dirbdami visi kartu. Kviečiu politikus, institucijas ir verslą bendrai diskusijai – drauge raskime efektyvius sprendimus“, – sakė Jurgis Kovas, didžiausios personalo atrankų įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ vadovas.
Migracijos sistema vis dar pažeidžiama, o pasekmes jaučia visi
Didelė dalis trečiųjų šalių piliečių atvyksta per tarpininkus, kurie už „migracijos paketą“ iš darbuotojų ima iki net 10 000 eurų. Tokie mokesčiai dažnai dengiami skolomis, kurios daro migrantus priklausomus ir pažeidžiamus. Ši praktika primena modernią vergovę: darbuotojai praranda teisę rinktis darbdavį, bijo skųstis dėl darbo sąlygų ir tampa lengvai išnaudojami.
Kasmet į šalį atvyksta apie 50 tūkst. tokių darbuotojų, o jų „įdarbinimas“ uždirba tarpininkams iki pusės milijardo eurų – tai tiek pat, kiek netenka Lietuvos ekonomika dėl neskaidrios migracijos.
Neskaidrūs veikėjai randa būdų apeiti ir naujas taisykles
Nuo 2025 m. įsigalioję pokyčiai – trūkstamų profesijų sąrašo atsisakymas, griežtesni dokumentų tikrinimo algoritmai, apribojimai prašymų teikimui tik iš kilmės šalių – ženkliai sustiprino sistemos efektyvumą. Tačiau realybėje tai dažnai apsunkina sąžiningų darbdavių veiklą, o neskaidrios įmonės vis tiek randa būdų apeiti naujas taisykles.
Darbdaviai, kurie nori veikti skaidriai, dažnai priversti konkuruoti su tais, kurie samdo darbuotojus per neskaidrius kanalus.
Dėl to patiriami didesni kaštai: nekokybiškai atrinktas personalas, didelė darbuotojų kaita, prarastos pajamos dėl žemos darbo kokybės. Tuo metu migracijos „paketus“ siūlantys tarpininkai nėra suinteresuoti ilgalaikiu darbuotojų integravimu – jų verslas sukasi apie kuo greitesnę apyvartą ir pelną.
Būtinas sisteminis sprendimas – tik bendradarbiaujant
Situacija reikalauja ne pavienių iniciatyvų, bet visapusės, koordinuotos politikos. Tik suvienijus politinės valios, valstybės institucijų ir atsakingo verslo pastangas galima:
- įdiegti JAV ir kitų Vakarų šalių patirtį – uždrausti bet kokius įdarbinimo mokesčius darbuotojams;
- grįsti reguliavimą užsieniečiams ekonominio pagrįstumo kriterijais;
- įteisinti tarpininkų registravimą ir kontrolę, užtikrinant, kad tik Lietuvoje registruoti ir skaidriai veikiantys subjektai galėtų tarpininkauti įdarbinant;
- stiprinti viešą duomenų skaidrumą;
- plėsti tarptautinį bendradarbiavimą su šalimis, kurios kontroliuoja savo piliečių migraciją per valstybinius G2G (Government-to-Government) modelius;
- užtikrinti aiškią kontrolę – per SODRA, VDI ir kitų institucijų duomenų kryžminimą.
