2026 m. pradžios statistika rodo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tema išlieka itin aktuali. Šių metų sausio 1 d.–balandžio 27 d. laikotarpiu Lietuvoje užfiksuoti 38 sunkūs ir 5 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo nuo 43 iki 38, o mirtinų – nuo 9 iki 5. Vis dėlto šie skaičiai nėra priežastis nusiraminti – kiekvienas jų reiškia sužalotą ar žuvusį žmogų.
Be eismo įvykių šiemet fiksuoti 38 sunkūs ir 3 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Tai rodo, kad didžioji dalis skaudžių įvykių vis dar įvyksta pačiose darbo vietose – ten, kur rizikos gali ir turi būti valdomos iš anksto.
Pavojingiausios sritys šiemet išlieka statyba, apdirbamoji pramonė, transportas ir saugojimas. Statybos sektoriuje per pirmuosius beveik keturis šių metų mėnesius užfiksuota 10 sunkių ir 3 mirtini nelaimingi atsitikimai, apdirbamojoje pramonėje – 8 sunkūs ir 1 mirtinas, transporto ir saugojimo veikloje – 7 sunkūs nelaimingi atsitikimai.
Ypač daug nerimo kelia kritimai iš aukščio. 2026 m. sausio 1 d.–balandžio 27 d. laikotarpiu net 17 iš 38 sunkių nelaimingų atsitikimų buvo susiję su kritimu iš aukščio. Tai reiškia, kad beveik kas antras sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko dėl rizikos, kuri dažniausiai yra aiškiai matoma ir valdoma: tinkamų kolektyvinių apsaugos priemonių, saugių darbo vietų, pastolių, aptvarų, asmeninių apsaugos priemonių ir realios darbų kontrolės.
VDI nelaimingų atsitikimų tyrimai kasmet parodo panašias priežastis: netinkamai organizuojami darbai, nepakankamai įvertinama profesinė rizika, neužtikrinama vidinė kontrolė, darbuotojai neinstruktuojami arba instruktavimas lieka formalus. Kitaip tariant, daug nelaimių neįvyksta staiga – jos bręsta ten, kur pavojai tampa „įprasta darbo dalimi“.
„Sauga darbe nėra formali pareiga – tai kasdienis pasirinkimas, – pastebi Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas. – Didžioji dalis nelaimingų atsitikimų neįvyksta netikėtai – jie atsiranda ten, kur pavojai ignoruojami ir tampa kasdienybe. Tokioje aplinkoje riba tarp „pasisekė“ ir „baigėsi tragedija“ išlieka labai trapi.“
Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena primena paprastą, bet esminį dalyką: sauga negali būti tik dokumentas, parašas ar instrukcija stalčiuje. Ji turi veikti realiai – darbo vietoje, kiekvieną dieną, prieš pradedant darbą, darbo metu ir tada, kai kyla abejonė, ar užduotis atliekama saugiai.
Kiekvienas darbuotojas turi teisę dirbti saugioje aplinkoje, o kiekvienas darbdavys privalo ją užtikrinti. Ne dėl patikrinimo ar ataskaitos, o dėl žmonių gyvybių ir sveikatos.
