Sekite 15min Google
Šiauliuose įvykusiame skurdo patirtį turinčių žmonių susitikime didžiąją susirinkusiųjų dalį sudarė negalią ar sveikatos problemų turintys žmonės. Neatsitiktinai ypač daug kalbėta apie galimybes įsidarbinti ir gyventi pilnavertį savarankišką gyvenimą turint negalią. Susitikimo dalyviai pripažino nuolat susiduriantys su diskriminacija darbo rinkoje dėl negalios ar ligos.
Verdiktas: „Nepajėgsi“
Susirinkę žmonės pasakojo, kad Užimtumo tarnyba negalią turintiems retai ką pasiūlo. Net jei ir įvyksta pokalbis su darbdaviais, sužinoję apie negalią jie darbo taip ir nepasiūlo arba tiesiai pasako, kad žmogus nepajėgsiąs atlikti darbo, net nesuteikę galimybės pabandyti.
„Kai išgirsta, kad yra negalia, tai iš karto sako, kad nepajėgsiu. O negali slėpti negalios, nes tam tikrų apribojimų yra, ko negali daryti“, – pasakojo susitikimo dalyvis.
„Sako – jūs negalėsit, turit neįgalumą. O aš esu su tuo dirbęs ir galiu. Tai diskriminuoja“, – apgailestauja negaunantis net galimybės pabandyti vienas iš susirinkusiųjų.
„Tokių susitikimų metu žmonės dažnai dalinasi patirtimi apie diskriminaciją dėl negalios. Deja, tai nėra retas reiškinys, bet taip pat nėra ir lengvai įrodomas, nes tai vyksta labai subtiliai, nėra niekur fiksuojamas. Ilgainiui šie žmonės praranda pasitikėjimą savimi ir integracija į darbo rinką tampa dar sunkesnė. Todėl labai svarbu, kad šiems žmonėms darbinantis ir įsitvirtinant darbo vietoje padėtų socialiniai darbuotojai ar užimtumo specialistai, kurie žmogų su negalia gerai pažįsta”, – komentuoja Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
Darbdavius gąsdina epilepsija
Viena dažniausiai Šiauliuose vykusiame susitikime minėtų diagnozių itin gąsdinančių darbdavius – epilepsija.
„Kai sužino, kad man epilepsija, sako, kad „kritinėsiu“ ir nepriima į darbą“, – dalijosi susitikimo dalyvė.
„Mano mama turi negalią dėl stuburo, bet turi darbą. Bet kai išgirsta, kad aš turiu epilepsiją, tai bijo priimti į darbą“, – jai antrino kita.
„Kai darbdaviai sužino, kad man epilepsija, pabūgsta, nors liga ir kontroliuojama“, – neslėpė nuoskaudos visą gyvenimą dirbusi ir toliau norinti išlikti aktyvi, tačiau dabar priversta tenkintis pašalpomis, susitikimo dalyvė.
„Kiek esu dirbęs, kol nesuprato, kad turiu epilepsiją, tai viskas buvo gerai“, – dalijosi vienas iš atvykusiųjų į susitikimą.
„Atskiro pritaikymo epilepsija sergantiems žmonėms darbo vietoje nereikia, tačiau darbdaviams dažnai trūksta informacijos apie šią ligą, ji apipinta mitais ir klaidingomis nuostatomis. Manoma, kad sergantiems būdingi traukulių priepuoliai, nors jie gali būti ir tokie, kurių aplinkiniai nepastebės. Yra manančių, kad epilepsija yra psichinė liga“, – sako A.Adomavičienė.
Pasak jos, dėl minėtų priežasčių, bijodami susidurti su išankstinėmis nuostatomis ir diskriminacija tiek darbo vietoje, tiek ugdymo įstaigose, sergantieji epilepsija neretai slepia savo diagnozę.
Trūksta pinigų vaistams
Negalėdami įsitvirtinti darbo rinkoje, negalią turintys žmonės priversti gyventi iš įvairių išmokų. Jų, dalyvių teigimu, pakanka tik būtiniausioms reikmėms, trūksta pinigų vaistams, sveikatos priežiūros ar reabilitacijos paslaugoms.
„Mano ligos ir vaistai nemažai pinigų suvalgo“, – dalijosi vienas iš susitikimo dalyvių.
Kita susitikimo dalyvė pasakojo, kad neišsiverstų be artimųjų pagalbos: „Auginu dukrą, turiu neįgalumą, tai nedirbu. Jei neturėčiau tėvų – nepakaktų pajamų“.
Kita vertus, pasak vienos iš dalyvių, nors valstybės ir savivaldybės teikiama pagalba ir nepadengia visų reikmių, yra svarbi paspirtis ir suteikia saugumo jausmą: „Saugiau tada, nei kai tu vienas karys su savo negalia.“
Kas antras turintis negalią pasmerktas skursti
Lietuvoje negalią turinčių žmonių skurdo rizika yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje ir siekia 43,5 proc. Tai prasčiausias rodiklis per pastaruosius 20 metų Lietuvoje ir per pastaruosius 10 metų ES.
„Tai reiškia, kad beveik kas antras negalią turintis žmogus pasmerktas didesniam ar mažesniam nepritekliui. Dėl darbdavių ir visuomenės požiūrio, ribotų galimybių siekti išsilavinimo ir dirbti, savarankiškai gyventi ir dalyvauti visuomenės gyvenime, negalią turintys žmonės patiria socialinę atskirtį, negali įsitvirtinti darbo rinkoje, dažnai neturi jokio darbo, taigi ir jokių kitų pajamų išskyrus valstybės skiriamas išmokas“, – aiškina A.Adomavičienė.
Susitikimai vyksta visoje Lietuvoje
Skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimus Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas organizuoja nuo 2018 m. Kasmet vyksta keli regioniniai ir vienas nacionalinis susitikimas Vilniuje.
Susitikimų metu pažeidžiami žmonės diskutuoja įvairiomis temomis nuo to, ar pakanka pajamų įsigyti maistui, apmokėti sąskaitas, kitoms būtinoms reikmėms iki įsidarbinimo, švietimo ar sveikatos priežiūros.
Šie susitikimai tai būdas tiesiogiai sužinoti, kas veikia ir kas ne socialinės pagalbos srityje, kokie pokyčiai reikalingi, kad skurdas bei socialinė atskirtis mažėtų.
