CVbankas.lt portalo vadovė Živilė Koncevičienė pastebi, kad žmonės vis dažniau linkę daryti pertraukas tarp darbų. Dažniausiai, pasak jos, pasirenkama vasara, kuomet ir oras poilsiui pats maloniausias.
Pasak personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ vadovės, organizacijų psichologės Violetos Jakutės, pertraukų trukmė labai priklauso nuo individualios situacijos, tačiau dažniausiai jos trunka nuo kelių savaičių, mėnesių iki pusmečio. Ilgesni, vadinamieji „gap year“ tipo laikotarpiai, tęsiasi apie metus ar daugiau, tačiau yra kiek retesni.
Nors tokios pertraukos būdingos įvairaus amžiaus žmonėms, pasak V.Jakutės, jaunesni žmonės joms ryžtasi drąsiau ir dažniau.
„Gali būti, kad keičiasi jaunimo požiūris į šį reiškinį – profesinės pertraukos jiems tampa nebe rizikinga išimtimi ar sprendimu, kurį pasitinka kreivi ar nustebę aplinkinių žvilgsniai, o natūrali ir suprantama profesinio gyvenimo dalis, susijusi su savo energijos, galimo perdegimo ar karjeros krypčių valdymu“, – kalbėjo V.Jakutė.
Ž.Koncevičienė antrino, kad pertraukas dažnai renkasi jaunesnio amžiaus žmonės, kurie galbūt turi mažiau finansinių įsipareigojimų ir atsakomybių šeimai, tačiau ši tendencija pastebima įvairiuose amžiaus segmentuose.
„Sodros“ 15min pateiktais duomenimis, vidutiniškai 51-60 metų amžiaus grupėje 100 apdraustųjų tenka 6 nedarbo išmokos gavėjai, o tarp jaunimo iki 25 metų iš 100 apdraustųjų 14 gauna nedarbo išmoką.
Vis dėlto gali būti, kad nusprendę padaryti karjeros pertrauką žmonės nepagalvoja apie tam tikrus šio sprendimo aspektus. Pavyzdžiui, kaip šiuo laikotarpiu bus su sveikatos draudimu, kuris nutrūksta atsisveikinus su darbo vieta?
