Sekite 15min Google
Iš visų 2025 m. nustatytų profesinių ligų atvejų, 60,5 proc. sudarė vyrams nustatyti atvejai, 39,5 proc. – moterims, o 63,1 proc. nustatyta 60 metų ir vyresniems asmenims.
Didžiausia profesinių ligų našta tenka vyresnio amžiaus darbuotojams – beveik du trečdaliai visų atvejų nustatomi 60 metų ir vyresniems asmenims, o jaunesniems nei 45 metų – tik nedidelė dalis.
Analizuojant profesinių ligų pasiskirstymą pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos (TLK-10-AM) ligų grupes, daugiausia profesinių ligų (61,1 proc.) nustatyta dėl jungiamojo audinio ir raumenų sistemos ligų. Antroje vietoje – nervų sistemos ligos, tokios kaip riešo kanalo tunelinis sindromas, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, alkūninio nervo pažeidimas ir pan., trečioje – klausos sutrikimai.
Registro duomenimis, 64,3 proc. visų 2025 m. profesinių ligų atvejų sukėlė biomechaniniai (ergonominiai) veiksniai, tokie kaip darbo poza, reikalaujanti nuolatinės raumenų įtampos, pasikartojantys darbo judesiai, krovinių pernešimas ir kėlimas bei kiti biomechaniniai veiksniai. Antra pagal dažnumą priežasčių grupė – fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija ir kt.), sudarę daugiau nei trečdalį visų atvejų. Tuo tarpu su cheminiais ar biologiniais veiksniais susiję profesinių ligų atvejai Lietuvoje išlieka reti.
Pagal ekonominės veiklos sektorius, daugiausia profesinių ligų atvejų nustatyta apdirbamosios gamybos sektoriuje (32,3 proc.), taip pat statybos, transporto ir saugojimo srityse. Pastebima, kad būtent gamybos sektoriuje per metus fiksuotas didžiausias profesinių ligų augimas.
2025 m. profesinių ligų atvejai nustatyti 42 iš 60 Lietuvos savivaldybių. Didžiausias profesinių ligų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. savivaldybės gyventojų, nustatytas Telšių r. ir Alytaus r. savivaldybėse (422,0 ir 393,9 atvejo 100 tūkst. savivaldybės gyventojų), mažiausias – Klaipėdos rajono, Plungės rajono, Klaipėdos miesto savivaldybėse (atitinkamai 2,8 atv., 5,7 atv. ir 8,0 atvejo 100 tūkst. savivaldybės gyventojų).
Profesinės ligos išlieka viena svarbiausių darbuotojų sveikatos problemų – jų atsiradimą lemia ne tik tradiciniai fiziniai ar cheminiai veiksniai, bet ir kintanti darbo aplinka bei nauji iššūkiai, susiję su darbo organizavimu ir technologijomis.