Naujausi Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad 2026 m. gegužės 1 d. Lietuvoje buvo registruota 146,7 tūkst. bedarbių – 5,4 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 5,7 proc. mažiau nei prieš metus. Nors nedarbas šalyje mažėja, darbdaviai ir toliau susiduria su kita problema – kvalifikuotų specialistų trūkumu.
Tai ypač jaučiama regionuose. Čia darbo galimybių dažnai mažiau nei didmiesčiuose, tačiau tam tikrų profesijų darbuotojų poreikis išlieka stabiliai aukštas. Specialistų teigimu, šiandien didžiausią pranašumą turi žmonės, turintys praktinių įgūdžių ir galintys greitai įsilieti į darbo rinką.
„Stiprus verslas neatsiranda be žmonių, o žmonės neatsiranda be stiprios, lanksčios ir pasitikėjimu grįstos profesinio mokymo sistemos“, – sako Profesijų meistrystės centro (PMC) direktorė dr. Austė Kiškienė.
Pasak jos, darbo rinka pastaraisiais metais keičiasi iš esmės. Technologinė transformacija, automatizacija ir dirbtinio intelekto plėtra keičia darbo pobūdį, tačiau kartu vis aiškiau matyti, kad daugelis sričių išlieka priklausomos nuo praktinių įgūdžių.
Regionuose darbo rinka turi savų iššūkių
Mažesniuose Lietuvos miestuose darbo galimybių vis dar mažiau nei didmiesčiuose, o atlyginimai dažnai išlieka mažesni. Dėl to dalis jaunų žmonių išvyksta ieškoti galimybių kitur. Tačiau tuo pačiu regionuose vis ryškiau jaučiamas tam tikrų specialistų trūkumas.
„Kai kalbame apie Lietuvos ekonomikos augimą ir konkurencingumą, dažnai minime investicijas ar technologijas. Tačiau visų šių dalykų centre yra žmonės – ir tai, kaip juos ruošiame darbo rinkai. Profesinis mokymas šiuo požiūriu tampa viena svarbiausių temų“, – sako dr. A.Kiškienė.
Anot jos, būtent stipresnė profesinio mokymo sistema šiandien gali padėti ne tik mažinti specialistų trūkumą, bet ir prisidėti prie stipresnių regionų, stabilesnės darbo rinkos bei didesnio žmonių užimtumo.
Statybos, elektra ir techninės profesijos išlieka tarp paklausiausių
Vienas ryškiausių darbuotojų trūkumo pavyzdžių išlieka statybų ir techninių profesijų sektorius. Vidaus apdailos meistrai, santechnikai, elektrikai, suvirintojai ar techninės priežiūros specialistai darbų dažniausiai turi nuolat.
Užimtumo tarnybos analizė rodo, kad tarp kvalifikuotų darbininkų sparčiausiai augo būtent suvirintojų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų bendruomenės. Per penkerius metus suvirintojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei ketvirtadaliu ir pasiekė daugiau kaip 10 tūkst. dirbančiųjų. Ateities profesijų sąraše taip pat išskiriami elektrikai, elektromonteriai, elektromechanikai, metalo apdirbimo specialistai, oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių mechanikai.
Šios profesijos patrauklios ir tuo, kad suteikia daugiau pasirinkimo. Daugelis specialistų gali dirbti ne tik pagal darbo sutartį, bet ir vykdyti individualią veiklą, dirbti su savo klientais bei patys planuoti darbo krūvį.
Vis daugiau profesijų leidžia dirbti ir nuotoliu
Keičiasi ir požiūris į administracines profesijas. Buhalteriai ir apskaitininkai šiandien vis dažniau dirba nuotoliniu būdu, todėl regionuose gyvenantys specialistai gali dirbti Vilniaus, Kauno ar kitų miestų įmonėms neišvykdami iš savo gyvenamosios vietos.
Nors profesijų, kurias galima dirbti nuotoliu, nėra daug, apskaita išlieka viena ryškiausių išimčių. Todėl apskaitininkų rengimas ir perkvalifikavimas išlieka aktualus ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Šios srities mokymus organizuoja ir PMC, o juos dažnai renkasi žmonės, siekiantys stabilesnės profesinės krypties arba norintys grįžti į darbo rinką po pertraukos.
Slaugos ir individualios priežiūros specialistų poreikis tik didės
Dar viena sritis, kurioje darbuotojų poreikis išlieka itin didelis, yra slauga ir individuali priežiūra. Slaugytojų padėjėjų, individualios priežiūros darbuotojų bei mokinio padėjėjų šiandien ieško tiek viešasis, tiek privatus sektorius.
Užimtumo tarnybos analizė rodo, kad slaugytojų padėjėjų ir kitų asmens sveikatos priežiūros padėjėjų skaičius per penkerius metus Lietuvoje išaugo 15,5 proc., tačiau specialistų trūkumas vis dar išlieka. Panaši situacija matoma ir individualios priežiūros srityje – namuose dirbančių priežiūros darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį augo daugiau nei 40 proc., tačiau augantis visuomenės senėjimas ir didėjantis paslaugų poreikis reiškia, kad darbuotojų reikės dar daugiau.
Iš amato į nuosavą veiklą
Kartu su šiltuoju sezonu regione išauga ir aplinkos priežiūros, apželdinimo bei floristikos paslaugų poreikis. Vejos priežiūra, teritorijų tvarkymas, želdinių sodinimas, balkonų apželdinimas ar floristika daliai žmonių tampa ne papildomu uždarbiu, o nuolatine profesine veikla.
Panaši tendencija matoma ir siuvimo srityje. Praktiniai amatai šiandien vėl atranda savo vietą rinkoje, nes gyventojai vis dažniau ieško individualių, kokybiškų paslaugų, o smulkūs verslai – vietinių specialistų. Šių profesijų pranašumas tas, kad jos nėra pririštos prie konkretaus miesto ar darbdavio. Įgiję reikiamų įgūdžių žmonės gali dirbti pagal darbo sutartį, vykdyti individualią veiklą ar kurti savo klientų ratą, todėl profesinės galimybės atsiveria ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.
Europoje profesinis mokymas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu
Profesinio mokymo svarba šiandien ryški ne tik Lietuvoje. Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, apie 48,7 proc. visų Europos Sąjungos 15–19 metų mokinių mokosi profesinėse programose.
Austrijoje profesinį mokymą renkasi apie 70 proc. jaunuolių, Vokietijoje – apie 50 proc., Nyderlanduose – apie 60 proc. Tokiose šalyse profesinis mokymas glaudžiai susijęs su verslu – mokiniai mokosi profesinėje mokykloje ir kartu dirba pas darbdavį, todėl įgyjami įgūdžiai iš karto atitinka darbo rinkos poreikius.
„Suomijoje profesinis mokymas yra svarbi ir gerbiama visos švietimo sistemos dalis. Lietuvoje vis dar pernelyg dažnai profesinį kelią vertiname kaip alternatyvą, nors daugelyje Europos valstybių jis laikomas lygiaverčiu pasirinkimu. Tarptautinė patirtis rodo, kad stiprus profesinis mokymas leidžia greičiau reaguoti į ekonomikos pokyčius ir padeda užtikrinti sklandesnį perėjimą iš mokyklos į darbo rinką“, – sako dr. A.Kiškienė.
Praktiniai įgūdžiai tampa nauja darbo rinkos valiuta
Pasak PMC Personalo nuomos ir atrankos padalinio vadovės Agnės Reklaitienės, šiandien vis daugiau žmonių ieško ne tik darbo vietos, bet ir aiškios profesinės krypties.
„Matome, kad vis daugiau žmonių nebenori mokytis metų metus. Jie ieško būdų, kaip per trumpesnį laiką įgyti konkrečią profesiją ir pradėti dirbti. Praktika šiandien dažnu atveju tampa net svarbesnė už universiteto diplomą, kalbant apie kai kurias profesijas“, – sako A.Reklaitienė.
Anot jos, būtent profesijos, kurios suteikia realius praktinius įgūdžius ir leidžia greitai prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, šiandien tampa vienu patraukliausių pasirinkimų tiek jaunimui, tiek žmonėms, svarstantiems apie persikvalifikavimą. Tai tendencija, kuri ryškėja ne tik didmiesčiuose, bet ir Lietuvos regionuose.
