„Nuo metų pradžios barometras rodė, kad darbo rinkos atsigauna. Šio mėnesio duomenys patvirtino šias tendencijas, tačiau kol kas ankstoka tikėtis itin palankių perspektyvų“, – aiškino IAB prognozių vadovas Enzo Weberis.
Lapkritį abu Europos darbo barometro komponentai didėjo: nedarbo komponentas 0,3 balo iki 99,8, o užimtumo – 0,3 balo iki 100,4. Nepaisant to, nedarbo prognozės išlieka šiek tiek pesimistiškos. Užimtumo komponentas priešingai – jau pusantrų metų įsitvirtinęs teigiamoje zonoje.
Lietuvoje žiemą darbo rinkoje tikimasi didesnio stabilumo. Artimiausių trijų mėnesių prognozės rodo, kad nedarbas šalyje šiek tiek mažės, o užimtumas – didės. Bendras darbo rinkos barometras lapkritį siekė 102,1 balo (+1,1).
Mūsų šalyje artimiausius mėnesius nesitikima didelių registruoto nedarbo svyravimų. Priešingai nei visoje Europoje, Lietuvoje nedarbą prognozuojantis komponentas paskutinį rudens mėnesį didėjo labiau (1,7 balo) ir siekė 102. Šiemet jis aukštesnis nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai komponentas tesiekė 100,8.
Užimtumo komponentas žemiau neutralios ribos buvo nukritęs tik šių metų vasarį. Pastaraisiais metais jis išlieka stabilus – lapkritį didėjo 0,7 balo iki 102,3. Tikimasi, kad šią žiemą dirbančiųjų skaičius šiek tiek didės ar reikšmingai nesikeis.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
