Nors SGD terminalui skirtas laivas saugykla „Independence“ dar spalio 27 d. prisišvartavo Klaipėdos uoste, o į jo talpas dujas buvo atgabenę jau trys dujovežiai, krantinė, prie kurios prišvartuotas laivas, jo veiklą koordinuojančiai bendrovei „Klaipėdos nafta“ oficialiai perduota tik dabar.
450 metrų ilgio terminalo krantinė, prie kurios prišvartuotas laivas-saugykla, Klaipėdos uostui kainavo per 34 mln. eurų. Už juos įrengtos aptarnavimo platformos, pereinamieji tiltai, švartavimosi įranga.
Taip įrengtą krantinę uostas bendrovei „Klaipėdos nafta“ perleido 50 metų. Kiek už tai naftininkai uostui kasmet atseikės, sunku nuspėti, mat tai priklausys nuo dujovežių srauto į uostą.
„Sutartyje yra užfiksuotas mechanizmas, pagal kurį uosto investicijos per 20 metų turėtų atsipirkti. AB „Klaipėdos nafta“ mokėjimai priklausys nuo uosto rinkliavų – kiek dujovežių įplauks į Klaipėdos uostą“, – patikino AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Mantas Bartuška.
O štai kiek kainavo Pietų Korėjoje pastatytas „Independence“, neišduodama. Žinoma tik tiek, kad Lietuva laivo savininkui – Norvegijos kompanijai „Hoeghc LNG“ už dujų saugyklos nuomą kasdien įsipareigojo atseikėti po maždaug 140 tūkst. eurų.
Nors „Independence“ Klaipėdos uoste prisišvartavo spalio pabaigoje, laivo nuomos skaitiklis pradėjo suktis tik gruodžio 3-iąją, terminalui oficialiai pradėjus veiklą. Sutarimas dėl nuomos galios 10 metų. Vėliau Lietuva planuoja laivą iš norvegų įsigyti už likutinę vertę.
Nors jau atliktos visos oficialios procedūros, laiminančios sklandžią terminalo veiklą, vis dar laukiama nuolatinio vamzdžio dujoms iš laivo į dujotiekį pumpuoti. Terminalo laivą ir sausumą jungiantis dujotiekis planuotas tiesti kelių dešimčių metrų gylyje po marių dugnu. Tačiau Vokietijos kompanija „PPS Pipeline Systems“ neįstengė susidoroti su Klaipėdos uosto prieigų gruntu ir laiku išgręžti trasos dujotiekiui. Planuojama, kad nuolatinio vamzdžio tiesimo darbai šį pavasarį jau bus baigti.
Sklandžiam SGD terminalui būtiną minimalų dujų srautą – 540 mln. kub. metrų per metus, įsipareigojo užtikrinti gamtinių dujų tiekimo bei prekybos bendrovė „Litgas“. Dujas bendrovei penkerius metus įsipareigojo tiekti Norvegijos kompanija „Statoil“. Iš viso SGD terminalas per metus pajėgus perpumpuoti iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Tiek, tiek Lietuva sunaudoja per metus.
Tačiau vien Lietuvos rinka ir dujotiekiu tiekiamomis dujomis neapsiribojama. Jau planuojama išplėtoti antžeminę infrastruktūrą ir rengti papildomą terminalą. Jame dujos iš „Independence“ būtų išpumpuojamos ir paruošiamos tiekimui autocisternomis. Taip planuojama dujas tiekti Vidurio ir Vakarų Europos šalims.
„Reikia plėtoti sausumos plotus nuo terminalo į žemyninę dalį. Naujoje kranto linijoje galėtų švartuotis bunkeravimo laivai. Tokia galimybe jau domėjosi kolegos uostininkai iš Vokietijos“, – planus dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
