Sekite 15min Google
Šildymo technologijų ekspertai palygino trijų skirtingų sistemų sąnaudas ir atskleidė, kad 150 kv. m namo šildymo išlaidos, priklausomai nuo pasirinktos technologijos ir žiemos šaltumo, gali skirtis net keliais šimtais eurų per sezoną. O kai kurie populiarūs įsitikinimai apie šilumos siurblius, pasirodo, tėra mitai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kiek iš tiesų kainuoja šildyti 150 kv. m namą?
Ekspertų skaičiavimai rodo, kad vieno universalaus atsakymo, kuri šildymo sistema pigiausia, nėra. Viskas priklauso nuo namo energinės klasės, šildymo sistemos, energijos kainų ir net nuo to, kokia žiema, gyventojų skaičiaus ir įpročių.
Pavyzdžiui, vieno aukšto, 150 kv. m A++ energinės klasės name švelnią žiemą šildymas ir karšto vandens ruošimas dujiniu katilu preliminariai kainuotų apie 400 eurų, šilumos siurbliu oras–vanduo – 450 eurų, o geoterminiu siurbliu – 350 eurų.
Tačiau atšalus situacija keičiasi. Šaltą žiemą dujinis katilas tokiame name gali pareikalauti apie 850 eurų, oras–vanduo šilumos siurblys – 750 eurų, o geoterminis – 600 eurų.
Dar ryškesni skirtumai atsiranda senesniuose namuose. Dviejų aukštų, 150 kv. m C energinės klasės name su radiatoriais šaltą žiemą šildymas dujomis gali kainuoti apie 2000 eurų, oras–vanduo sistema – 1900 eurų, o geoterminiu šilumos siurbliu – 1600 eurų.
Tai reiškia, kad vien dėl pasirinktos šildymo technologijos sezoninės išlaidos gali skirtis iki 400 eurų. Tiesa, tai orientaciniai modeliniai skaičiavimai, o ne konkrečių namų sąskaitos – faktines išlaidas lemia pastato šilumos poreikis, įrangos efektyvumas ir energijos tarifai.
„Didžiausia klaida – kategoriškai teigti, kad viena technologija visada pigesnė už kitą. Dujinis katilas ir šilumos siurblys atlieka tą pačią funkciją, tačiau veikia skirtingai. Todėl prieš lyginant sąskaitas pirmiausia reikia įvertinti patį namą, jo šildymo sistemą ir energijos poreikį“, – aiškina „IGLU TECH“ Techninių pardavimų kompetencijos vadovas Jokūbas Lukenskas.
Ar tiesa, kad per didelius šalčius šilumos siurbliai „ryja“ elektrą?
Vienas populiariausių mitų – kad temperatūrai nukritus iki –15 ar –20 laipsnių šilumos siurblys tampa neefektyvus, todėl šildytis dujomis apsimoka labiau.
Ekspertų teigimu, šiame įsitikinime yra dalis tiesos, tačiau jis dažnai klaidingai interpretuojamas.
Oras–vanduo šilumos siurblys šilumą paima iš aplinkos oro. Kuo lauke šalčiau, tuo daugiau energijos jam reikia, kad šildymo sistemoje būtų pasiekta reikiama temperatūra. Todėl stipriai atšalus įrenginio efektyvumas paprastai mažėja.
Vis dėlto šiuolaikiniai šilumos siurbliai gali veikti net esant –25 °C temperatūrai. Kai kurie modeliai tokiomis sąlygomis gali šildyti ir be papildomo elektrinio kaitinimo elemento.
„Didžiausia klaida – šilumos siurblio ekonomiškumą vertinti pagal šalčiausią metų dieną, o ne pagal visą šildymo sezoną. Net jei kelias itin šaltas dienas šildymas kainuos daugiau, tai dar nereiškia, kad per visus metus dujinis katilas bus ekonomiškesnis“, – pabrėžia ekspertas.
Šilumos siurblio efektyvumą parodo COP rodiklis: jei jis siekia 3, sunaudojus vieną kilovatvalandę elektros pagaminamos trys kilovatvalandės šilumos.
Tačiau vertinant viso sezono ekonomiškumą svarbesnis sezoninis efektyvumo rodiklis SCOP.
Pavyzdžiui, kai elektra kainuoja 24 ct/kWh, šilumos siurbliui pasiekus SCOP 3, vienos kilovatvalandės šilumos savikaina siekia apie 8 centus. Esant SCOP 3,5 ji sumažėja iki 6,9 cento, o pasiekus SCOP 4 – iki 6 centų.
Palyginimui, ekspertų pateiktame modelyje dujiniu kondensaciniu katilu pagamintos šilumos savikaina siekia apie 6,9 cento už kilovatvalandę.
Taigi, esant tokioms kainų ir efektyvumo prielaidoms, šilumos siurblys su SCOP 3,5 jau gali konkuruoti su dujiniu katilu, o pasiekus SCOP 4 – šildyti pigiau.
Šilumos siurblys sename name – pinigų švaistymas?
Kitas dažnas įsitikinimas – kad šilumos siurbliai tinka tik naujos statybos namams su grindiniu šildymu, o senesniuose pastatuose su radiatoriais jie nepasiteisina.
Ekspertai šį mitą paneigia, tačiau pabrėžia, kad svarbu įvertinti esamos šildymo sistemos galimybes.
Jeigu radiatoriai pakankamai dideli ir namus galima apšildyti tiekiant maždaug 45–55 °C temperatūros vandenį, šilumos siurblys gali efektyviai pakeisti dujinį katilą be didelių rekonstrukcijų.
Šiuolaikiniai šilumos siurbliai, naudojantys R290 šaltnešį – propaną, gali paruošti ir aukštesnės temperatūros vandenį. Tačiau jeigu prastai apšiltintame name šalčiausiomis dienomis radiatoriams būtina tiekti 65–75 °C temperatūros vandenį, šilumos siurblio efektyvumas gali gerokai sumažėti.
„Svarbiausia suprasti, kad efektyvi šildymo sistema prasideda ne nuo katilo ar šilumos siurblio, o nuo paties pastato. Jeigu šiluma išeina per nesandarius langus, stogą ar sienas, net ir moderniausia įranga neišspręs visų problemų. Kartais pirmiausia verta investuoti į namo apšiltinimą, o tik tada keisti šildymo sistemą“, – pataria ekspertas.
Kodėl kaimynai moka skirtingai, nors namai beveik vienodi?
Pasak specialistų, net panašaus ploto ir energinės klasės namuose sąskaitos gali smarkiai skirtis.
Tam įtakos turi ne tik pasirinktas šildymo įrenginys, bet ir gyventojų įpročiai: kokią temperatūrą jie palaiko kambariuose, kiek sunaudoja karšto vandens, kaip dažnai vėdina patalpas, ar tinkamai sureguliuota šildymo sistema.
Svarbus ir įrangos galios parinkimas. Dalis gyventojų klaidingai mano, kad kuo galingesnis šilumos siurblys, tuo geriau.
Iš tiesų per didelės galios įrenginys gali dažnai įsijungti ir išsijungti, veikti neoptimaliu režimu, o per silpnas – šalčiausiomis dienomis neužtikrinti reikiamo šilumos kiekio.
Todėl vien įsigyti modernų įrenginį neužtenka – būtina jį tinkamai parinkti, sumontuoti ir sureguliuoti.
Ar verta išmesti dar veikiantį dujinį katilą?
Nors šilumos siurbliai tampa vis populiaresne alternatyva, ekspertai nesiūlo skubėti atsisakyti tvarkingai veikiančio dujinio katilo.
Ypač jeigu jis dar gana naujas, namas gerai apšiltintas ir šildymui sunaudojama nedaug energijos.
„Jeigu namuose jau veikia tvarkingas ir pakankamai efektyvus dujinis katilas, skubėti jo keisti vien dėl naujesnės technologijos nesiūlyčiau. Pirmiausia reikia suskaičiuoti, kiek šiuo metu kainuoja šildymas ir kiek atsieitų perėjimas prie šilumos siurblio“, – sako „IGLU TECH“ ekspertas.
Pradinės investicijos skiriasi gana smarkiai. Jeigu name jau yra dujų įvadas, dujinio katilo pakeitimas gali kainuoti apie 2000–4500 eurų. Šilumos siurblio oras–vanduo įrengimas – apie 7000–13 000 eurų, o geoterminio – 13 000–21 000 eurų.
Vis dėlto šilumos siurbliams tam tikrais atvejais galima gauti valstybės kompensaciją. Jos dydis priklauso nuo konkrečios paramos priemonės ir įrangos, todėl galutinė investicija gali būti mažesnė.
Vertinant ilgalaikes išlaidas svarbu įskaičiuoti ir priežiūrą. Šilumos siurbliai gali tarnauti apie 15–20 metų, o rekomenduojamas kasmetinis aptarnavimas, ekspertų duomenimis, paprastai kainuoja apie 180–250 eurų. Reguliari priežiūra reikalinga ir dujiniams katilams. Kasmet prižiūrima įranga tarnauja ilgiau – užtikrina, jog išvengsite netikėtų gedimų.
Todėl racionaliausia lyginti ne tik įrangos kainą, bet ir bendras 10–15 metų išlaidas.
Kada šilumos siurblys iš tiesų atsiperka?
Ekspertų vertinimu, šilumos siurblį ypač verta svarstyti tuomet, kai senasis katilas artėja prie tarnavimo laiko pabaigos, planuojama namo renovacija arba šildymo sistemos atnaujinimas.
Papildomą ekonominį pranašumą gali suteikti ir nuosava saulės elektrinė, palankesnis elektros tarifas ar valstybės parama.
Tačiau kiekvienu atveju būtina atlikti individualų skaičiavimą.
„Svarbiausias klausimas turėtų būti ne tai, kuri technologija madingesnė ar naujesnė, o kuri konkrečiame name bus ekonomiškai naudingesnė per artimiausius dešimt metų. Kartais geriausias sprendimas – šilumos siurblys, kartais – toliau naudoti turimą dujinį katilą. Svarbu remtis skaičiais, o ne mitais“, – apibendrina „IGLU TECH“ ekspertas.
