Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kovo 30 dieną patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė ginčą.
„Sutartimi šalys susitaria taikiai abipusių nuolaidų būdu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo“, – rašoma LAT nutartyje.
Energetikos ministerija ir „Lietuvos energija“, atsižvelgdamos į tai, kad pasikeitė „Lietuvos dujų“ akcininkų struktūra, nuo bendrovės buvo atskirta dujų perdavimo veikla, taip pat dujų tiekimo tranzitas į Karaliaučių, įkūrus bendrovę „Amber Grid“, dujų tiekimo veikla buvo perduota bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“, o „Lietuvos dujos“ kaip juridinis asmuo yra išregistruotas, atsisakė reikalavimo pradėti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą.
Ginčo šalys taip pat atsisakė bet kokių pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai.
Ginčo šalys taip pat atsisakė bet kokių pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai.
Ginčas kilo dėl Lietuvos teismuose Energetikos ministerijos inicijuoto „Lietuvos dujų“ ir trijų buvusių jos vadovų – generalinio direktoriaus Viktoro Valentukevičiaus, valdybos narių Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo iš „Gazprom“ – veiklos tyrimo. Ministerija prašė teismų nustatyti, ar jie tinkamai atstovavo įmonės interesams, su „Gazprom“ derantis dėl dujųkainos, o jei teismas nustatytų, jog netinkamai – nušalinti juos nuo pareigų ir įpareigoti įmonę derėtis su „Gazprom“ dėl mažiausios dujų kainos ir aukščiausios dujųtranzito į Rusijos Karaliaučiaus sritį kainos.
Stokholmo arbitražas 2012 metų liepą nutarė, kad „Lietuvos dujų“ ir jos vadovų veiklos tyrimas iš dalies pažeidė akcininkų – Vyriausybės, „Gazprom“ ir Vokietijos „Ruhrgas“ – 2004 metų kovo 24 dienos susitarimą, ir nurodė atsisakyti dalies reikalavimų, tarp jų – įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl teisingos dujųkainos.
2011 metų rugpjūtį „Gazprom“ pateikė Stokholmo arbitražui ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad Energetikos ministerijos 2011 metų kovo 25 dienos prašymas teismui pradėti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą pažeidžia jos akcininkų susitarimą, jog visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže. „Gazprom“ prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją nutraukti Vilniaus apygardos teisme pradėtą bylos svarstymą.
Savo ruožtu Lietuva Stokholmo arbitražui yra pateikusi ieškinį, kuriuo iš „Gazprom“ prašo beveik 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už rusiškas dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais. Tikimasi, kad arbitražo sprendimas gali būti paskelbtas pirmąjį šų metų pusmetį.
Šiuo metu nė vienas iš trijų buvusių „Lietuvos dujų“ vadovų nebedirba įmonėje, o „Gazprom“ 2014-ųjų gegužę 21 proc. sumažino kainą už dujas, tiektas Lietuvosįmonei 2013-2015 metais, bei pardavė turėtas „Lietuvos dujų“ ir nuo jos atskirtos „Amber Grid“ akcijas.
Praėjusių metų pabaigoje „Amber Grid“ pasirašė 10 metųsutartį su „Gazprom“ dėl dujų tranzito į Karaliaučių.
