Baltijos šalių elektros energijos sistemos sėkmingai atsijungė nuo IPS / UPS sistemos šeštadienį 09:09 val. Atsijungimas neturėjo poveikio vartotojams, sistemos yra stabilios ir saugios.
„Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentine Europa yra vienas ambicingiausių energetikos projektų mūsų regione", - pabrėžė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Tai, anot jo, regioninis megaprojektas, kurio sudėtingumo mastą pirmiausia lėmė dešimtys skirtingo pobūdžio projektų keturiose šalyse.
Izoliuoto darbo bandymas – tai dar vienas tvirtas žingsnis, užtikrinant mūsų kelią į energetinę nepriklausomybę.
"Daug dešimtmečių veikėme sinchroniškai su Rusijos sistema, buvome priklausomi nuo jos dažnio valdymo ir jautrūs galimiems trikdžiams. Dabar žengiame į naują etapą – tokį, kuriame kursime šviesią, stiprią, saugią ir energetiškai laisvą ateitį“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais laukia rytoj, bet jau šiandien, pasak EPSO-G vadovo Mindaugo Keizerio, esame visiškai atsiriboję nuo rusiškos elektros sistemos, prie kurios buvome prijungti daugiau nei pusę amžiaus.
"Atsijungimas neįvyko per naktį, tai ilgamečio daugybės Lietuvos energetikos specialistų atsidavimo ir darbo neskaičiuojant valandų rezultatas. Ačiū jiems visiems, ačiū mus stipriai šiame kelyje palaikantiems valstybės pareigūnams, partneriams ir rangovams“, – dėkojo M.Keizeris.
Anot „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, paskutinis sinchronizacijos su kontinentine Europa etapas priėjo ramiai ir pagal planą.
"Šį momentą pasiekėme nuosekliai dirbdami stiprinant mūsų elektros sistemą. Dėkoju visai „Litgrid“ ir EPSO-G grupės komandai, kuri daug metų dirbo ypatingai profesionaliai ir su dideliu pasišventimu. Jau rytoj Baltijos šalys taps neatsiejama Europos elektros tinklo dalimi, o mūsų energetinė nepriklausomybė – tvirtesnė nei bet kada“, – teigė R.Masiulis.
Izoliuoto darbo bandymas yra labai svarbus žingsnis rengiantis Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su Kontinentinės Europos sinchronine zona. Šiuo metu Baltijos šalių elektros energijos poreikis užtikrinamas vietos elektrinių ir jungtimis su Lenkija, Švedija ir Suomija.
Sinchronizacijos su kontinentine Europa procesą planuojama baigti vasario 9 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės šiam perėjimui ruošėsi investuodamos į elektros perdavimo infrastruktūros plėtrą ir įrangą, būtiną saugiam elektros sistemų veikimui.
Po sinchronizacijos Lietuva, Latvija ir Estija prisijungs prie didžiausio pasaulyje sinchroninio tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse. Iki šiol Baltijos šalys priklausė Rusijos kontroliuojamai IPS / UPS sinchroninei zonai.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona leis nepriklausomai, stabiliai ir patikimai reguliuoti Baltijos šalių elektros tinklų dažnį ir padidins regiono energetinį saugumą.
Trijų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos procesą remia Europos Sąjunga ir Europos perdavimo sistemų operatorių asociacija ENTSO-E. Tai apima bendrą investicijų į infrastruktūrą finansavimą, taip pat techninę ir eksploatacinę paramą, kuri palengvino šį procesą. Sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Bendrovė „Litgrid“ Lietuvoje valdo daugiau kaip 7 tūkst. km oro linijų, daugiau kaip 200 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su kitomis šalimis, nuolat vykdo jų priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą.
97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
