TANAP dujotiekio oficialioje paleidimo ceremonijoje Turkijos Eskišekiro mieste antradienį taip pat dalyvauja Turkijos ir Azerbaidžano prezidentai.
„TANAP kartu su Pietų Kaukazo bei Transadrijos dujotiekiais sukurs „Pietinį dujų koridorių“, kuriuo gamtinės dujos iš Kaspijos regiono per Turkiją pasieks Pietų Europą. Tai reiškia, kad mes realybe paverčiame Energetinės sąjungos idėją“, – interviu Azerbaidžano agentūrai „Trend“ pabrėžė M.Šefčovičius.
Jo žodžiais, „Pietinis dujų koridorius“ dar labiau diversifikuos energijos išteklių tiekimą Europai, yra strategiškai svarbus projektas ES energetinio saugumo požiūriu.
8 mlrd. JAV dolerių kainavęs, 1,85 tūkst. kilometrų ilgio TANAP vamzdynas skirtas gamtinių dujų iš Azerbaidžano „Šach Deniz“ telkinio transportavimui nuo Gruzijos ir Turkijos pasienio iki Turkijos vakarės sienos.
2015-ųjų kovą pradėto tiesti dujotiekio metinis pralaidumas pradiniame etape – 16 mlrd. kubinių metrų, iš jų 6 mlrd. kubų tiekimui į Turkiją, 10 mlrd. kubų – į Europą. Vėliau pralaidumas dviem etapais bus padvigubintas.
TANAP projekto akcininkės – Azerbaidžano valstybinė SOCAR (51 proc.), Turkijos „Botas“ (30 proc.) ir „SOCAR Turkiye Enerji“ (7 proc.), Didžiosios Britanijos BP (12 proc.).
Viso „Pietinio dujų koridoriaus“ projekto kaina viršija 40 mlrd. JAV dolerių. Jo pagrindinės sudedamosios dalys – „Šach Deniz“ įsisavinimas antruoju etapu, dujotiekio nuo Baku iki Gruzijos pasienio su Turkija pralaidumo didinimas, TANAP dujotiekis, Transadrijos (TAP) dujotiekis per Graikiją, Albaniją, Adrijos jūrą iki Italijos.
Azerbaidžanas dujas šiuo eksporto koridoriumi į Europą planuoja pradėti tiekti 2020 metais.
