2015-10-02 13:30

Naujo dujotiekio iš Klaipėdos į Kuršėnus statybos – baigtos

Per 27 mėnesius nuo projektavimo darbų konkurso paskelbimo, spalio 2-ąją, dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybos užbaigtos. Per Klaipėdos, Plungės, Telšių, Rietavo ir Šiaulių rajonų savivaldybes nutiesta 110 kilometrų ilgio, 800 mm skersmens antra dujotiekio gija.
Dujotiekis
Asociatyvinė nuotr. Dujotiekis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ši gija sukūrė pakankamus pajėgumus transportuoti dujas iš suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje vartotojams Lietuvoje ir į kitas Baltijos šalis. 

Iki šiol esamos dujotiekio gijos skersmuo atkarpoje nuo Klaipėdos iki Kuršėnų yra 300 mm, todėl dujų perdavimo sistema buvo pajėgi priimti tik iki 40 proc. dujų kiekio, kurį SGD terminalas Klaipėdoje galėtų tiekti per parą.

Dujotiekis kerta 1 magistralinį, 9 rajoninius, 7 krašto ir 37 vietinės reikšmės kelius, 1 geležinkelį, Minijos upę, 60 melioracijos griovių ir upelių. Apie 560 m susikirtimų su keliais buvo vykdomi uždaru būdu. 

Galutinai integravo į sistemą

Penktadienį projekto vykdytojo AB „Amber Grid“ vadovai, valstybės pareigūnai ir pagrindinių rangovinių organizacijų atstovai pasuko simbolinę dujotiekio sklendę, simbolizuojančią dujotiekio veiklos pradžią.

Nuo šiol SGD terminalas yra visiškai integruotas į šalies gamtinių dujų perdavimo sistemą, jo pajėgumai leidžia patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir daugiau nei 80 proc. Baltijos šalių  metinio gamtinių dujų poreikio.

„Pradėjus veikti Klaipėda-Kuršėnai dujotiekiui, užtikrinamas dujų tiekimo saugumas, didėja konkurencija dujų rinkoje, atsiranda galimybė išnaudoti Klaipėdos SGD terminalą pilnu pajėgumu. Nuo šiol bet kuris dujų vartotojas Baltijos šalyse turi galimybę gauti dujų iš Klaipėdos SGD terminalo. Kitaip tariant, dujotiekis  kartu su terminalu Klaipėdoje suteikia Baltijos šalių vartotojams prieigą prie pasaulinės dujų rinkos.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad projektas ne tik baigtas laiku, bet ir pinigų jam išleista mažiau, nei planuota. Taigi mūsų energetikos specialistų kompetencija ir užtikrinamas skaidrumas padeda taupyti visų vartotojų lėšas“, – kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rokas Masiulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rokas Masiulis

Europos Komisija projektui skyrė iki 27,6 mln. eurų finansinę statybos darbams finansuoti pagal Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų priemonę. Taip pat, pagal tarpvalstybinę projekto sąnaudų paskirstymo procedūrą dalį investicijų finansuoja Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius – iki 1,8 mln. eurų. Finansavimas iš šių išorinių šaltinių leido sumažinti šio projekto įtaką AB „Amber Grid“ dujų perdavimo tarifams.

Planuotos projekto investicijos  – 63,7 mln. eurų.  Įgyvendinant projektą pavyko sutaupyti daugiau nei 5 procentus planuotų investicijų t.y. apie 3 mln. eurų. 

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą