Sekite 15min Google
Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos duomenys. Nuo šiol įmonės, per metus suvartojančios daugiau nei 2,8 GWh energijos, privalės periodiškai atlikti išsamius energijos auditus ne rečiau kaip kas ketverius metus. Didžiosios šalies įmonės pirmąjį auditą turėjo atlikti iki 2026 m. spalio 11 d., o jei suvartojimo vidurkis viršija 23,6 GWh (85 TJ), iki 2027 m. spalio 11 d. Taip pat bus privaloma įsidiegti specialias energijos valdymo sistemas (pavyzdžiui, ISO 50001).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad prievolę dabar lemia ne įmonės dydis ar darbuotojų skaičius, o būtent suvartojamos energijos kiekis. Dėl šios priežasties nauji reikalavimai gali apimti ir dalį mažų bei vidutinių įmonių.
Be to, duomenys nebebus užrakinti tarp keturių biuro sienų – auditų rezultatai bus vieši. Juos matys visi – klientai, užsienio partneriai, investuotojai ir bankai, kurie šiandien itin griežtai vertina įmonių tvarumą. Žinoma, tai bus daroma laikantis komercinių paslapčių ir konfidencialumo reikalavimų, tačiau jei gamykla švaistys energiją, ateityje jai gali būti sunkiau gauti finansavimą ar pasirašyti sutartis su tarptautiniais partneriais.
Daugeliui vadovų tai kelia didelį galvos skausmą. Pramonė atsidūrė tarp dviejų ugnių. Iš vienos pusės spaudžia griežti įstatymai, iš kitos – šokinėjančios elektros ir dujų kainos. Bandymai pralaukti ir nieko nekeisti grėstų baudomis bei prarandamu konkurencingumu. Tačiau ir skubotos investicijos į pirmą pasitaikiusią technologiją gali ilgam įšaldyti įmonės pinigus.
Kaip prarandama šiluma gali virsti sutaupytais pinigais?
Kiekvienas toks projektas prasideda nuo įmonės energijos šaltinių ir vartotojų analizės. Gamybos procesuose veikiantys galingi oro kompresoriai, pramoniniai šaldytuvai, krosnys ir ventiliacijos sistemos generuoja milžiniškus kiekius karščio. Bendrovės „Elteros projektai“ ekspertai atvyksta į įmonę, apžiūri įrangą, išmatuoja temperatūrą ir tiksliai apskaičiuoja, kiek šilumos išleidžiama į aplinką bei kokią jos dalį galima susigrąžinti.
Šilumos grąžos technologijos leidžia šį „atliekamą“ karštį sugauti ir panaudoti antrą kartą. Specialistai perteklinę šilumą nukreipia pastatų ar sandėlių šildymui, karšto vandens ruošimui arba sugrąžina atgal į gamybos linijas.
Šilumos grąžos technologijos leidžia „atliekamą“ karštį sugauti ir panaudoti antrą kartą.
Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai šilumos grąžos valdymas yra integruojamas į esamą pastato valdymo sistemą (BMS). Jei tokios sistemos nėra, inžinieriai sukuria naują, kuri paskirstys šilumą ten, kur jos labiausiai reikia. Siekiant užtikrinti investicijų saugumą, sutartyje gali būti numatytas garantuojamas sutaupytos energijos kiekis. Sistemai pradėjus veikti, realią naudą parodys energijos apskaitos duomenys.
„Šilumos grąžos naudą lemia ne tik atgaunamos šilumos kiekis, bet ir reali galimybė ją efektyviai panaudoti įmonės procesuose. Individualiai parinkti inžineriniai sprendimai gali atsipirkti per 2–3 metus, o gavus paramą – greičiau nei per dvejus metus. Šiuo metu, išaugus energijos kainoms, kai kurių sprendimų investicijų grąža sutrumpėja net iki vienerių metų“, – teigia UAB „Elteros projektai“ pardavimų projektų vadovas Arūnas Jankauskas.
Baterijos padeda suvaldyti elektros kainų šuolius
Karštį sugaudyti pramonėje vis dažniau padeda modernūs šilumos siurbliai. Jie surenka net ir žemesnės temperatūros šilumą ir pakelia ją iki tokios, kuri tinka šildymui. Kadangi šilumos siurbliams veikti reikalinga elektra, svarbu suvaldyti ir jos sąnaudas. Čia į pagalbą ateina kitas kompleksinio sprendimo elementas – baterijų energijos kaupimo sistemos.
Pramoninės baterijos veikia kaip išmanios energijos saugyklos.
Elektros kainos biržoje nuolat šokinėja. Kai gamybos įkarštyje elektros kaina drastiškai išauga, įmonė patiria nuostolių. Pramoninės baterijos veikia kaip išmanios energijos saugyklos: jos leidžia sukaupti elektros energiją tuomet, kai ji yra pigiausia ir ją sunaudoti tomis valandomis, kai biržos kainos pasiekia piką.
Arūno Jankausko teigimu, tinkamai parinkta sistema atsiperka maždaug per 3 metus, priklausomai nuo to, kaip įmonė vartoja elektrą. Be to, baterijos saugo gamyklą nuo trumpalaikių elektros dingimų tinkle, kurie kitu atveju sustabdytų konvejerius ir atneštų tūkstantinius nuostolius.
Kad visi šie įrenginiai veiktų pelningai, „Elteros projektai“ įdiegia energijos valdymo sistemą EMS (angl. Energy Management System). Tai yra sistemos „smegenys“, kurios pačios stebi elektros kainas biržoje, įmonės suvartojimą ir nusprendžia – kada baterijai krautis, kada atiduoti energiją, o kada nukreipti šilumą.
Maža to, ši sistema leidžia įmonei užsidirbti papildomai. Baterijas galima prijungti prie bendro elektros tinklo balansavimo paslaugų. Kai valstybei trūksta elektros energijos sistemos stabilumui palaikyti, jūsų baterija gali trumpam paskolinti savo galią ir už tai įmonė gauna stabilias papildomas pajamas. Viskas sureguliuota taip, kad šis procesas visiškai netrukdo pačios gamyklos darbui.
Kur gauti lėšų modernizacijai ir kada investicijos atsiperka?
Didžiausias klausimas – iš kur gauti pinigų tokiems modernizavimo projektams? „Elteros projektai“ pardavimų projektų vadovo teigimu, visi techniniai sprendimai planuojami kartu su finansavimo galimybėmis.
Mažesnis kuro suvartojimas automatiškai padeda įgyvendinti naujuosius ES RED III direktyvos reikalavimus ir apsaugo verslą nuo galimų baudų ar papildomų taršos mokesčių ateityje.
Bendradarbiaujant su energijos vartojimo auditoriais, įmonės atsižvelgia į pastarųjų nustatytas rekomendacijas. Vėliau jos nuosavas lėšas gali sėkmingai derinti su valstybės teikiamomis lengvatinėmis paskolomis (ILTE) bei subsidijomis iš ES fondų. Šiuo metu pramonės įmonėms yra labai palankių programų, skirtų būtent „pramonės skaitmenizavimui ir žalinimui“ bei „Eko-inovacijų diegimui“. Techninis sprendimas parengiamas, kad jis atitiktų finansavimo sąlygas.
„Svarbu veikti atsakingai – konkrečių kvietimų galiojimą ir paties projekto tinkamumą paramai gauti mes nuodugniai patikriname dar prieš teikdami oficialią paraišką“, – reziumuoja UAB „Elteros projektai“ pardavimų projektų vadovas.
Naujosios EED prievolės įmonėms kainuos bet kuriuo atveju – ar tai būtų auditas, veiksmų planas, ar vadybos sistemos diegimas. Esminis klausimas lieka tik vienas: ar šios išlaidos baigsis tiesiog dar viena dulkančia ataskaita stalčiuje, ar virs realiai mažesnėmis energijos sąskaitomis. „Elteros projektai“ specialistai yra pasiruošę padėti įmonėms įvertinti, kiek šilumos šiandien jos nemokamai išleidžia į aplinką, ir parengti inžinerinį sprendimą, kuris įgyvendina audito reikalavimus bei neša tiesioginį pelną.
