Karštis kainuoja brangiai
Nors modernios technologijos žada vis didesnį efektyvumą, tam tikri įprasti buities įrenginiai vieną kilovatvalandę elektros energijos sugeba „praryti“ vos per pusvalandį. Didžiausio Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Ignitis“ skaitmeninių kanalų valdymo vadovas Gediminas Molis perspėja, kad net nekaltas rytinis ritualas mėnesio sąskaitą papildo labiau nei visą dieną be pertraukos veikiantis nešiojamasis kompiuteris.
„Analizuojant išmaniųjų skaitiklių programėlės „EnergySmart“ naudotojų duomenis, išryškėja viena paprasta taisyklė: brangiausiai kainuoja procesai, susiję su staigiu šilumos generavimu. Pavyzdžiui, plaukų džiovintuvas vieną kilovatvalandę pasisavina vos per 25 minutes nepertraukiamo veikimo. Panašiu tempu energiją naudoja ir elektrinis virdulys, kurį įjungiame po kelis kartus per dieną. Jis 1 kWh ribą pasiekia per maždaug 27 minutes nepertraukiamo veikimo“, – didžiausią apetitą turinčius energijos „rajūnus“ atskleidžia specialistas.
Jo teigimu, vartotojai dažnai neįvertina šių trumpai veikiančių, bet itin galingų ir kas rytą nepamainomų prietaisų įtakos galutinei sąskaitai. Net ir naudojami po kelias ar keliolika minučių per parą, 1,5–2 kW galios įrenginiai akimirksniu pareikalauja daugiau energijos, nei, regis, gerokai didesni buitiniai prietaisai. Palyginimui, šaldytuvas, kuris veikia nenutrūkstamai, tą pačią 1 kWh gali suvartoti vidutiniškai per maždaug 61 val., priklausomai nuo jo energinio efektyvumo klasės.
Dideliu saikingumu pasižymi ir kiti kasdieniai buities atributai. Pavyzdžiui, LED lemputei, įmontuotai stalinėje lempoje, reikia šviesti net 142 val. 51 min., kad sunaudotų 1 kWh. Antrą vietą pelno „Wi-Fi“ modemas. Namų interneto širdis 1 kWh sunaudoja per daugiau nei 5 paras – 128 val. 12 min. O išmanusis telefonas turėtų krautis 66 val. 40 min., kad pasiektų 1 kWh sąnaudas.
Kodėl taip yra? Paprasčiausias atsakymas – šiluma. Kai prietaisas šildo vandenį, orą ar metalą, jis dažnai dirba 1,5–2,5 kW (ar net didesne) galia. Tai reiškia, kad ir sąskaita auga ne po centą, o gerokai didesniu tempu.
Gardus maistas prieš technologijas: kiek iš tikrųjų kainuoja mūsų įpročiai?
Daugelis vartotojų nustebtų sužinoję, koks didelis atotrūkis egzistuoja tarp maisto gaminimo ir darbo su kompiuteriu kaštų. Įvertinus „Ignitis“ klientams prieinamos „EnergySmart“ programėlės, kurios naudotojų gretos jau išaugo iki 140 tūkst., duomenis, aiškėja, kad šeimos pietų ruošimas orkaitėje gali kainuoti gerokai daugiau nei visa darbo diena prie kompiuterio ekrano.
Pavyzdžiui, troškinio gaminimas orkaitėje, trunkantis apie tris valandas palaikant 200 laipsnių temperatūrą, suvartoja maždaug 3,26 kWh elektros energijos, o tai, pritaikius 25 centų tarifą, kainuotų apie 82 centus. Tuo tarpu pusantros valandos darbas nešiojamuoju kompiuteriu sunaudoja vos 0,06 kWh, o tai pinigine išraiška siekia pusantro cento.
Tiesa, galingi stacionarūs ar žaidimams skirti kompiuteriai gali būti kelis kartus „alkanesni“. Todėl reali darbo valandos kaina namuose paprastai svyruos nuo maždaug vieno cento sunešiojamuoju kompiuteriu iki kelių ar beveik dešimties centų su galingu stacionariu – priklausomai nuo įrangos ir apkrovos.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad orkaitė yra vienas brangiausių būdų ruošti maistą, ypač jei ji naudojama neefektyviai ar gaminami maži maisto kiekiai. Tai iliustruoja paradoksalią situaciją, kai valandų valandas trunkantis naršymas internete ar darbas biuro programomis energetiškai yra pigesnis už vienus karštus šeimos pietus, pagamintus elektrinėje orkaitėje“, – sako G.Molis.
Vidutiniškai orkaitė 1 kWh „suvalgo“ vos per pusvalandį. Nedaug atsilieka ir indukcinė viryklė, kuriai prireiks 41 min., kad sunaudotų 1 kWh. Vaisių ir daržovių trintuvas su 1 kWh energijos gali veikti 42 min. Virtuvės įranga pasižymi nemažu energijos poreikiu, nes ją vienija bendra savybė – didelė prietaisų galia.
Kaip suvaldyti namų ūkio sąskaitas?
Nors skaičiai gali gąsdinti, vartotojų elgsenos pokyčiai gali padėti reikšmingai sutaupyti net ir nekeičiant visų buities prietaisų į naujesnius. Esminis patarimas norintiems sutaupyti – racionalus galingiausių prietaisų naudojimas. Pavyzdžiui, virdulyje virinti tik tiek vandens, kiek jo reikia tuo metu, nes kiekvienas papildomas litras tiesiogiai didina išlaidas.
Taip pat ekspertai pabrėžia indaplovių naudojimo ypatumus: pasirinkus „Eco“ režimą, energijos suvartojimas vienam ciklui gali nukristi iki 0,73 kWh, kai tuo tarpu intensyvios programos reikalauja iki 1,5 kWh.
Net ir tokie smulkūs veiksmai kaip pilnas skalbyklės prikrovimas ar skalbimas žemesnėje temperatūroje gali per metus sutaupyti dešimtis eurų, kuriuos dažnai tiesiog iššvaistome dėl mechaninio įpročio.
Be to, net ir mažos galios įrenginiai atrodo nekalti, bet jei jie įjungti visą parą, reikia ar nereikia, jie taip pat pamažu generuoja išlaidas. Tad patartina nepamiršti atjungti nuo tinklo nenaudojamo kompiuterio ar įkroviklio.
„Taupymas dažniausiai nėra draudimų sąrašas – tai keli protingi sprendimai: sutrumpinti veikimo laiką, išnaudoti prietaisų režimus ir matyti savo duomenis. Kai pamatai, kur sunaudojama elektros energija, atsakymai neretai atsiranda patys“, – apibendrina G.Molis.
