E.Macronas atšaukė savo dalyvavimą Miuncheno saugumo konferencijoje išsyk po to, kai Paryžius pademonstravo netikėtą skepsį 9,5 mlrd. dolerių vertės projektui, kuris didina įtampą ir tarp Europos Sąjungos bei Jungtinių Valstijų.
Dujotiekio kritikai tvirtina, kad jis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir susilpnins trečiąsias šalis, tokias kaip Ukraina. Nesutarimai su Paryžiumi užglaistyti, vis tik „Nord Stream 2“ išlieka dideliu užsienio politikos galvos skausmu Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Pastaroji dujotiekio klausimo eskalacija straipsnio autoriui priminė 8 dešimtmetį Maskvoje. Jis prisiminė kalbas apie masyvų dujotiekio projektą, kurio tikslas buvo transportuoti Sibiro dujas per visą Eurazijos masyvą, kirsti geležinę uždangą ir parduoti jas Vakarų Europoje. Tai buvo „Ostpolitik“ dalis – kanclerio Willy Brandto plano „perkrauti“ santykius su savo Rytų kaimynais. Jo tikslas buvo skatinti taiką, galiausiai vėl suvienyti Vokietiją.
W.Brandto sumanymas buvo pažinti kitą, pradėti su juo verslą, ir taip pradėti pasitikėti vienas kitu bei sumažinti konflikto tikimybę. Šie ankstyvieji dujotiekiai palietė klišes, kultūros tropus: bendrą meilę dideliems, plikiems inžinerijos projektams, techninės ekspertizės santuoką ir nesenkančius resursus.
8 dešimtmečio dvasia lydi ir „Nord Stream 2“ projektą. Daug Vokietijos pareigūnų vis dar laiko tai šiems laikams tinkamu pavyzdžiu. Jie tvirtina, kad paskutinių ryšių nutraukimas su Rusija nebuvo Vokietijos interesas.
Rusijos ir Vokietijos pramonės bendradarbiavimas tęsiasi dešimtmečius, ir todėl esama patirties bei įgūdžių, kaip apeiti arba nekreipti dėmesio į komplikuotas politines situacijas. Šaltojo karo metu Vakarų Vokietija ir Sovietų Sąjunga dujotiekius laikė išskirtinai ekonominiais projektais, nesusijusiais su politika. Ne visi buvo laimingi. Kai kurie Vakarų Vokietijos sąjungininkai Vakaruose nerimavo, kad ji pernelyg suartėjo su priešu.
Tačiau Vakarų Vokietija prisijungė prie sankcijų Maskvai 1979 metais po įsiveržimo į Afganistaną ir atšaukė savo atletus iš 1980 Olimpinių žaidynių.
8 dešimtmečio dvasia lydi ir „Nord Stream 2“ projektą. Daug Vokietijos pareigūnų vis dar laiko tai šiems laikams tinkamu pavyzdžiu. Jie tvirtina, kad paskutinių ryšių nutraukimas su Rusija nebuvo Vokietijos interesas. Kiti gi aiškina, kad gyvename visai kitoje eroje, ir Vladimiro Putino Rusija nėra Sovietų Sąjunga.
Šaltojo karo atmosferos ir konteksto nėra. Stiprūs komerciniai ryšiai nesustabdė Rusijos agresijos užsienyje. Nors ir tvirtinama, kad tai yra ekonominis projektas, jis vis tik tapo politine problema.
