2025 m. buvo dar vieni istoriniai metai vietos elektros gamybai šalyje. Lietuvoje per metus pagaminta beveik 10 teravatvalandžių (9,718 TWh) elektros energijos, 25 proc. daugiau, nei 2024 metais, kai šalyje pagaminta 7,748 TWh. Labiausiai prie šio pokyčio prisidėjo atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės – jų dalis sudarė daugiau nei du trečdalius (68 proc.) visos šalyje pagamintos elektros.
Vietos elektrinės pagamino 73 proc. metinio bendro elektros poreikio Lietuvoje, tai didžiausia dalis nuo 2009 m., kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Palyginti, 2024 m. vietos elektrinės Lietuvoje užtikrino 59 proc. šalies elektros poreikio.
„Elektros gamyba toliau auga didėjant prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui. Tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos: gamyba saulės elektrinėse per metus išaugo 41 proc., o vėjo elektrinėse – 23 procentais. Pirmą kartą vien atsinaujinančių išteklių elektrinės Lietuvoje pagamino pusę metinio šalies elektros poreikio – 50 procentų. Palyginti, 2024 m. atsinaujinančių energijos išteklių elektra užtikrino 41 proc. Lietuvos elektros poreikio“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 3,491 TWh iki 4,293 TWh, saulės – nuo 1,273 TWh iki 1,79 TWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 24 proc. nuo 0,431 TWh iki 0,328 TWh.
Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 6,619 TWh, 23 proc. daugiau nei 2024 metais, kai šis skaičius siekė 5,403 TWh.
Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2024 m., augo 46 proc. (nuo 1,797 TWh iki 2,617 TWh).
„Elektros gamyba šiluminėse elektrinėse išaugo po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, šioms elektrinėms pradėjus teikti daugiau elektros sistemos valdymui reikalingų paslaugų. Sparčiai vystantis baterijų elektros kaupimo sistemoms, jau šiais metais nemažą dalį šių paslaugų iš šiluminių elektrinių perims nauji baterijų parkai“, – sako D.Matelionis.
Elektros suvartota 2 proc. daugiau
Per 2025 metus Lietuvoje galutinis elektros suvartojimas buvo 11,727 TWh. Tai yra 2 proc. daugiau nei užpernai, kai šis skaičius siekė 11,504 TWh.
„Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas nuosekliai augo beveik visuose sektoriuose. Augimą galima sieti su gerėjančiais ekonominiais rodikliais ir spartėjančia Lietuvos elektrifikacija. Galime pagrįstai spėti, kad realiai elektros naudojimas auga sparčiau, tačiau to nematome dėl gaminančių vartotojų skaičiaus augimo: verslas ir gyventojai dalį savo pagamintos elektros energijos suvartoja iš karto, ji nėra perduodama per tinklus ir įskaičiuojama į vartojimo rodiklius“, – sako D.Matelionis.
Palyginti su 2024 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 1,7 proc. iki 4,345 TWh, paslaugų srityje didėjo 2,4 proc. iki 3,7 TWh. Gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 2,2 proc. daugiau, jų suvartojimas išaugo iki 3,328 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis, į kurį įskaičiuojami tinklų technologiniai nuostoliai ir elektros kaupimo įrenginių užkrovimas, išliko beveik nepakitęs – padidėjo 0,4 proc. iki 13,261 TWh. Neigiamos įtakos poreikio augimui turėjo mažesnės technologinės sąnaudos ir mažesnis hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimas.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2025 metus į Lietuvą importuota 6,071 TWh elektros energijos, 33 proc. mažiau nei 2024 m., eksportuota – 2,468 TWh arba 21 proc. mažiau nei 2024 metais.
Importas iš Švedijos mažėjo 24 proc. iki 4,003 TWh, o importas iš Latvijos augo 58 proc. iki 1,618 TWh.
Didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Latviją, jis mažėjo 1,3 proc. iki 1,376 TWh.
Elektros energijos prekyba su Baltarusija nevyko nuo 2021 m., o su Rusija – nuo 2022 metų. Šių metų vasario 8 d. Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos ir vasario 9 d. įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, elektros mainai su trečiosiomis šalimis nėra įmanomi.
