Sausio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 7 proc., nuo 149 Eur / MWh iki 160 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje siekė 157 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę ne kartą buvo pagerintas elektros energijos suvartojimo rekordas. Didžiausias vartojimas fiksuotas antradienį 10:45–11:00, ir siekė 2512 MW. Žemos temperatūros reikšmingai prisideda prie elektros rekordų, nes poreikis šildytis didėja, o elektrinių šildymo prietaisų efektyvumas tokiomis sąlygomis mažėja – šilumos siurbliai vartoja daugiau elektros pagaminti tam pačiam šilumos kiekiui. Išaugusi elektros paklausa lėmė ir elektros kainų augimą pirmoje savaitės pusėje. Antroje savaitės pusėje kainos reikšmingai sumažėjo padidėjus vėjo elektrinių generacijai“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 4 proc. nuo 334 GWh iki 348 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 57 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 199 GWh elektros energijos – 20 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 165 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 22 proc. nuo 81 GWh iki 99 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 28 proc. nuo 55 GWh iki 70 GWh. Hidroelektrinės pagamino 13 GWh, o kitos elektrinės gamino 16 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 49 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 35 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Bendras importo kiekis mažėjo 3 proc. nuo 185 GWh iki 179 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 53 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42 proc. iš Latvijos, o likę 4 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos išliko 19 GWh. 94 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likę 5 proc. į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 55 proc. Lenkijos kryptimi ir 27 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 81 proc. Lietuvos kryptimi.
