„Lietuvos energijos“ grupės grynasis pelnas per tris ketvirčius siekė 77,1 mln. eurų – tai yra 19,4 procentų mažiau nei prieš metus tuo pačiu metu, kai gautas pelnas siekė 95,6 milijono eurų.
Tačiau viešai grupė skelbia, kad pelną augino.
„Lietuvos energija“ pranešime spaudai skelbia, kad „koreguotas (palyginamasis) grynasis pelnas augo 35,4 proc. – iki 91,3 mln. EUR“. Tačiau grupės finansinėje atskaitomybėje, pelno nuostolio ataskaitoje, tokio skaičiaus nėra.
„Koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 5 proc. (iki 166 mln. EUR) dėl toliau mažėjusių grupės veiklos sąnaudų ir didesnio efektyvumo bei pajamų iš veiklos diversifikavimo. „Lietuvos energijos“ nuosavo kapitalo grąžos (ROE) lygis išliko aukštas ir šį periodą siekė 9,3 proc.“, – teigiama grupės pranešime.
Minimas žodis „koreguotas“ reiškia, kad grupė eliminuoja vienkartinius įvykius, galėjusius nulemti rezultatus viena ar kita linkme. Tačiau korekcijų skaičius ir apimtis ėmė keistis kone kas ketvirtį.
Skelbiant pirmo pusmečio veiklos „Lietuvos energijos“ rezultatus korekcijų buvo keturios, o po III ketvirčių – jau šešios. Skelbiant 2016 m. „koreguotą palyginamąjį pelną“ dar buvo 2 korekcijos.
Eliminuoti pernykščiai viršpelniai
„Lietuvos energijos“ finansų ir iždo direktorius Darius Kašauskas aiškina, kad 2017 metais teikiant visų ketvirčių finansines ataskaitas tarp koreguojančių faktorių įtraukti ir vadinamų „viršpelnių“ įtakos eliminavimai.
„Tai yra pateikėme skaičiavimus, kaip atrodo grupės rezultatai, nevertinant grupės įmonių reguliuojamų pajamų perskaičiavimo, kuriuos kasmet atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“, – sako D.Kašauskas.
Anot jo, pastaraisiais metais reguliavimo aplinka tapo stabilesnė ir labiau prognozuojama, todėl nuo 2016 m. pradžios galima patikimai įvertinti jos įtaką ataskaitinio laikotarpio rezultatams.
„O nuo 2017 m. pradžios tai atskleidžiame ir skelbdami finansines ataskaitas, pateikdami šią informaciją tiek už einamąjį laikotarpį, tiek ir už palyginamąjį laikotarpį (2016 m.)“, – sako D.Kašauskas.
VKEKK atliekami perskaičiavimai visada yra susiję su ankstesniais istoriniais laikotarpiais, tačiau jų realizavimas atliekamas koreguojant būsimo laikotarpio reguliojamų paslaugų tarifus.
„Pateikdami koreguotus rodiklius siekiame atskleisti įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, kokiu ir būtų galima pavadinti minėtą reguliuojamų pajamų perskaičiavimą, rezultatus, – sako D.Kašauskas. – Taip pateikdami skačius, atskleidžiame dar daugiau – ataskaitoje pateikiame abu rezultatų variantus, o taip pat detalizuojame visus koreguojančius veiksnius.“
„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Mindaugas Keizeris pranešime spaudai ir investuotojams tikina, kad grupė išlaiko augimą.
„Lietuvos energija“ toliau išlaiko subalansuotą augimą. Sprendimas diversifikuoti ir plėsti veiklą jau duoda rezultatų – grupės koreguota EBITDA augo nepaisant sumažėjusių elektros ir dujų persiuntimo bei skirstymo kainų. Tai atsvėrė pajamos iš kitų veiklų – generacijos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sustiprėjusio dujų bei elektros prekybos portfelio“, – pranešime spaudai sako M.Keizeris.
Anot jo, veiklos išgryninimas ir toliau leido mažinti sąnaudas bei didinti efektyvumą, turimus resursus nukreipiant į kokybiškesnių paslaugų teikimą, prijungimo terminų trumpinimą ir naujų paslaugų vystymą.
Pajamas mažino tarifai, grupė efektyvino veiklą
Sumažėjus elektros ir dujų persiuntimo bei skirstymo kainoms klientams grupės pajamos krito 2,5 proc. ir per 9 mėnesius sudarė 783 mln. eurų.
„Lietuvos energija“ skelbia, kad veiklos sąnaudos efektyvinant veiklą mažėjo 5 proc., arba 5 mln. eurų, iki 93,7 mln. EUR. Visos grupės veiklos sąnaudos, įskaitant kuro, elektros įsigijimus ir amortizaciją, per 9 mėnesius sudarė 699,567 mln. eurų, tai 3 proc. daugiau nei prieš metus.
Skolos ir įsipareigojimai sudaro jau 49 proc. „Lietuvos energijos“ valdomo turto vertės. Prieš metus šis rodiklis siekė 46,3 proc.
Grupės grynoji skola sudarė 391,9 mln. EUR., arba 24 proc. daugiau nei metų pradžioje. Grynosios skolos padidėjimą pagrinde lėmė išplatinta 300 mln. EUR obligacijų emisija, grupės įmonių vykdomos investicijos, apmokėtos sumos tiekėjams už dujų įsigijimus.
Grupės investicijos per tris ketvirčius sudarė 152,2 mln. EUR arba 14,4 proc. mažiau nei prieš metus. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo vėjų elektrinių parkų įsigijimas 2016 m. I ketvirtį.
Daugiausia investicijų buvo skirta el. skirstomojo tinklo palaikymui (48 proc.) ir plėtrai (23 proc.). Investicijos į dujų sistemų statybą ir rekonstrukciją sudarė 14 proc. nuo visų investicijų.
Šiuo metu grupė apskritai neturi sukaupto paskirstytino pelno – balanse nurodytas sukauptasis 30,189 mln. eurų nuostolis, kuris prieš metus siekė 35,95 mln. eurų. Per ataskaitinį laikotarpį Grupė akcininkui – Finansų ministerijai – paskyrė ir išmokėjo 59,8 mln. EUR dividendų.
