Skatina nepasitikėjimą valdžia
Tokios įžvalgos apie šildymo kainas spalio viduryje išdėstytos vienoje „Facebook“ paskyroje. „Naujosios „žaliosios“ technologijos: dėl energijos išteklių pabrangimo namus tenka šildyti „duona“, – taip pavadintas trumpas įrašas.
Jame teigiama: „Vyriausybės įvestų sankcijų dėl energijos ištekliai taip pablogo, kad šildyti patalpas kviečiais tapo pigiau, nei pelletais. Ir tai ne pokštas.
Jeigu nebus labai šaltos žiemos, o biokuro paklausa išliks stabili, kainos neturėtų reikšmingai augti.
Internete jau net atsirado skelbimai parduoti grūdų „kuru“. Palyginimui, tonos kviečių kaina vidutiniškai siekia apie 140 eurų, o tonos pelletų kaina jai pakilo iki 260 eurų.
Ši vyriausybės „žalioji“ politika mus priives prie to, kad krosnyse deginsime paskutinius likusius dalykus. Ir dėl to kalti ne „išoriniai priešai“, o tie, kurie tokias sprendimus priima čia, mūsų šalyje (kalba netaisyta – red. past.).“
Tikėtina, kad šią paskyrą, kurioje panašių įrašų, skirtų skatinti nepasitenkinimą ar nepasitikėjimą Lietuvos Vyriausybe, prorusiškos propagandos skleidimo tikslams naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo. Tokia prielaida peršasi vertinant publikuojamų įrašų, greičiausiai išverstų į lietuvių kalbą automatinio vertimo programa, kiekį ir tematinį kryptingumą.
Naratyvus apie neva prastai gyvenančią Lietuvą skelbia ir kiti „Facebook“ vartotojai. Kad pigiau šildytis grūdais, o ne malkomis, neseniai aptarta ir „YouTube“ kanalo „Laisvės ribos“ laidoje rusų kalba.
Sankcijas vis griežtina ES
Šiuose įrašuose esama lašo tiesos, bet faktai interpretuojami tendencingai.
Įraše minimos „Lietuvos įvestos sankcijos“ greičiausiai yra ES sankcijos Rusijai. Jos buvo įvestos jau 2022 m. vasario 22 d., vos ši šalis pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vėliau sankcijos ne kartą buvo plėstos ir griežtintos. Spalio 23 d., netrukus po įrašo „Facebook“ publikavimo, buvo priimtas jau 19-as jų paketas.
Užkliuvo gamtininkui
Ūkininkai išties siūlo internete pirkti kviečius, kuriais būtų galima šildytis, bet jokių sankcijų dėl to nekaltina – esama kitų šios neįprastos situacijos priežasčių.
Šildome patalpas kviečiais maistiniais ir taupome.
Apie tai, pavyzdžiui, prabilo netoli Šiaulių ūkininkaujantis Edas Sasnauskas. Pasak jo, krosnį kūrenti kviečiais apsimoka labiau nei granulėmis ar malkomis.
„Nes kviečiai kainuoja 140 eurus už toną, o granulės – 260 eurus. Tad šildome patalpas kviečiais maistiniais ir taupome“, – su doze ironijos savo paskyroje „Facebook“ spalio pradžioje rašė ūkininkas. Jis dar pasiūlė 1 klasės išdžiovintų maistinių kviečių iš savo sandėlių už 200 eurų.
Į šį įrašą sureagavęs gamtininkas Mindaugas Ryla situaciją, kuri susijusi ir su natūralios gamtos naikinimu, sukritikavo.
„Ką tik pamačiau „karštą“ skelbimą: gal kam maistinių kviečių popigiai pečių kūrenimui? – savo paskyroje „Facebook“ pakomentavo jis. – Viena iš pagrindinių natūralių pievų plotų (ir su ja susijusių paukščių, visokių ten gegužraibių ir kt.) ypač spartaus nykimo priežastis – pievų suarimas grūdams auginti. Ir už tai sumokame mes visi.
Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) kasmet paskirsto milijardines išmokas, kad maistas EU būtų pigesnis. Kitaip tariant – mes turime spartų gamtos naikinimą, dirvos eroziją, pesticidais ir trąšomis užterštą vandenį ir dar už tai susimokame, kad kažkas galėtų va taip tuos grūdus pigiau pečiuje sukūrenti ir sutaupyti.
Ar čia man vienam atrodo, kad šioje grandinėje – kažkas ne taip?“
M.Rylos žodžiais, šiuo atveju – kai kviečių auginimas dotuojamas ES, prekiauti grūdais kaip šildymo žaliava nėra etiška, nes už jų auginimą netiesiogiai sumoka Bendrijos gyventojai. ES mokesčių mokėtojai sumoka už grūdų auginimą, kad maistas būtų pigesnis, tačiau gaunama produkcija panaudojama ne pagal paskirtį.
„Kitaip tariant, mes dabar turime situaciją, kur akivaizdžiai matosi, kad yra grūdų perprodukcija, ir tos kainos yra nukritusios tiek, kad su jais gali daryti kažkokius ne pagal paskirtį naudojamus dalykus“, – LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė jis.
Gamtininko teigimu, biomasės deginimas pats savaime nėra kenksmingas, tačiau grūdų auginimo procesas lemia dirvos ir vandens taršą, eroziją.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas pripažino, kad situacija, kuomet maistui auginamus grūdus labiau apsimoka deginti, nėra normali, tačiau patikino, kad masiškai grūdai deginami nėra, tai – labiau išimtis nei taisyklė.
Anot jo, rinkoje susiklosčiusi sudėtinga situacija, kuomet grūdų savikaina nepadengiama juos pardavus, o grūdų kainos rinkoje labai nukritusios.
„Išmokų paskirtis yra subalansuoti ūkininkų pajamas, nes jos jau daug metų atgal yra sugalvotos, dar Lietuva net ES nebuvo, ir, aišku, kad maistas būtų už prieinamą kainą bei saugus. <…> Esmė yra ta sudėtinga situacija, susidariusi rinkoje, kuomet grūdų auginimas tikrai reikalauja daug pastangų ir daug išlaidų, ir tai yra neatperkama“, – radijui aiškino ūkininkas.
Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas savo ruožtu pridėjo, kad ne tik grūdų deginimas, bet kiti jų panaudojimo būdai, pavyzdžiui, spirito gamyba, kelia etikos klausimų.
„Ūkininkai nebeaugina kiaulių, paukščių, tad nėra kur jų naudoti, – radijui elektroniniu paštu komentavo jis. – Prieš fermas protestuoja. LRT jau prieš aštuoniolika metų rodė reportažą apie grūdų deginimo krosnis Vokietijoje. Deginimas pradėtas 2007 m. dėl pertekliaus rinkoje.
Grūdai nelygu grūdams. Jie yra skirtingi, yra aukštos maistinės vertės ir yra mažai baltymo turintys grūdai, kurie netinkami maistui ar pašarams. Jie, be abejo, turėtų būti panaudojami naudingai.“
Deginimu nebuvo patenkinti
Šį grūdų panaudojimo būdą ūkininkai atrado ne dabar. Vienas jų taip šildėsi jau 2022-ųjų pabaigoje. Ūkininkas pasakojo, kad išlaidos granulėms taip šoko aukštyn, o derliaus supirkimo kainos buvo tokios menkos, kad maistą – avižas ar kviečius – pleškinti katile apsimoka labiau.
Pati ES dar 2016 m. buvo numačiusi grūdų ir rapsų perteklių panaudoti kurui, tačiau šiuo planus atidėjo po Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos priekaištų, mat kai kuriose šalyse žmonės badauja.
Tinklalapio valstietis.lt kalbinti ūkininkai pasakojo jau keliolika metų anksčiau – tūkstantmečių sandūroje – Danijoje matę, kaip vienas jų kolega gyvenamąjį namą ir dalį ūkinių pastatų apšildo grūdais. Vyras esą suskaičiavo išlaidas, palygino ir nusprendė ankstesnio derliaus grūdais pakeisti brangesnes gamtines dujas ar kitą kurą.
Lietuvos ūkininkų sąjunga anais laikais kreipėsi į Vyriausybę, Seimo Kaimo reikalų komitetą ir Žemės ūkio ministeriją su pasiūlymu paraginti biokuro katilinių bendroves supirkti nors dalį maisto gamybai netinkamų pašarinių grūdų bei iš jų gaminti biokurą.
Buvo paaiškinta, kad tai būtų sudėtinga. Mat jie tarsi suanglėja, šlakas aplimpa krosnies sieneles. Nusprendus deginti grūdus, reikėtų pakeisti katilus.
Žurnalistai aprašė kelis ūkininkus, kurie degino pigiausiai superkamus ar prastos kokybės, niekam kitam nepanaudojamus grūdus. Kai kurie skundėsi, kad aukštoje temperatūroje išties lydydavosi jų pelenai. Norint to išvengti, reikėtų modernesnės įrangos.
Energijos panaudojimo ekspertas dr. Rimvydas Ambrulevičius prieš bemaž dešimtmetį tinklalapiui valstietis.lt aiškino, kad grūdai turi daug krakmolo, kaloringumas mažai skiriasi nuo medienos ir jos granulių.
Tačiau deginimo procesą neigiamai veikia specifinės savybės. Reikia specialaus degiklio, nes grūdų lydymosi temperatūra gana žema, jie pradeda šlakuotis. Tam esą geriau naudoti avižas, kurios mažiau šlakuojasi, nes turi mažiau krakmolo.
Kad grūdai gali būti naudojami kaip energijos šaltinis, nurodyta ir Lietuvos teisės aktuose. Jie minimi 2017 m. gruodžio 6 d. energetikos ministro įsakyme, kuriuo patvirtinti kietojo biokuro kokybės reikalavimai. Dokumente, be kita ko, nurodyta, kad grūdams arba sėkloms nereikia jokio ruošimo arba džiovinimo.
Biokuras – pigesnis, sąnaudos – didesnės
Neįprastai anksti – jau spalio pradžioje – šiemet prasidėjęs šildymo sezonas tikrai gali būti kiek brangesnis. Šilumos energijos kaina spalį yra vidutiniškai 2,26 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.
Bendra šilumos kaina Lietuvoje šiemet spalį yra 6,58 ct/kWh, pernai tuo pačiu metu buvo 4,32 ct/kWh. Didmiesčiuose situacija kiek geresnė – juose vidutinė kaina šį mėnesį yra 6,04 ct/kWh, maždaug 5 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.
Vilniaus rajone veikia daug mažų katilinių – apie 20. Jos neefektyvios, dažnai kūrenamos brangesniu kuru. Utenoje šiluma gaminama centralizuotai, naudojamas pigus biokuras.
Kainų skirtumus tarp miestų lemia tai, kuo ir kaip gaminama šiluma. Pigiausia šiluma – Utenoje (apie 5 ct/kWh), o viena brangiausių – Vilniaus rajone (net 16,5 ct/kWh).
„Vilniaus rajone veikia daug mažų katilinių – apie 20. Jos neefektyvios, dažnai kūrenamos brangesniu kuru. Tuo metu Utenoje šiluma gaminama centralizuotai, naudojamas pigus biokuras“, – aiškino Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikas Antanas Budraitis.
Taip pat skaitykite: Biokuras pigo, bet šildymas šiemet brangesnis: paaiškino, kodėl
Tačiau, jo manymu, biokuras padeda ne visur: „Lietuvoje daug kur naudojamas biokuras – tai padeda mažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų ir stabilizuoja kainas. Tačiau ne visur jo dalis vienoda.“
29 savivaldybėse biokuras sudaro 90 proc. šilumos gamybos, dar 16 savivaldybių – 80-89 proc. Vis daugiau savivaldybių pačios gamina šilumą arba superka ją iš nepriklausomų gamintojų – tai leidžia konkuruoti ir mažinti kainas.
Taip pat skaitykite: Šildymo kainos Lietuvoje: kur pigiausia, o kur teks plačiau atverti piniginę?
Nors biokuras dabar – pigiausias per kelerius metus, šilumos kainos nemažėja. To priežastis, A.Budraičio aiškinimu, išaugusios pastoviosios įmonių veiklos sąnaudos (atlyginimai, remontai, investicijos ir kt).
Taip pat skaitykite: Biokuro kainos stabilizavosi, buvo 8 proc. mažesnės nei pernai
LEA duomenimis, 23 šilumos tiekimo įmonės šiemet sumažino kintamąją kainos dalį, tačiau pastovioji dalis augo, todėl galutinė kaina nemažėjo.
„Jeigu nebus labai šaltos žiemos, o biokuro paklausa išliks stabili, kainos neturėtų reikšmingai augti. Tiesa, 2-3 proc. augimas vis tiek įmanomas dėl bendro kainų lygio augimo šalyje“, – pabrėžė A.Budraitis.
Dėl mokestinių pakeitimų kainų pokyčiai numatomi nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojus didesniam – 21 proc. – PVM tarifui šildymui.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Šildymo kaina Lietuvoje ūgtelėjo ne dėl sankcijų (kurias įvedė ES), o dėl išaugusių įmonių veiklos sąnaudų (atlyginimų, remontų, investicijų ir pan.).
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
