„Turime pripažinti – didžioji dauguma daugiabučių dar net nepradėjo svarstyti šios galimybės. O juk tai – ne tik būdas mažinti išlaidas, bet ir tvarios energijos gamyba, aplinkos saugojimas. Tačiau šiam žingsniui reikia ne tik noro, bet ir bendro sutarimo. Deja, bendruomenės sutarimas tebėra vienas iš pagrindinių barjerų“, – sako Tadas Liepinis, darnios energijos specialistas ir „Celsis“ vadybininkas.
Jo teigimu, saulės elektrinės įrengimas daugiabučiui – tai ne tik techninis sprendimas, bet ir socialinis projektas. Žmonėms vis dar trūksta informacijos, gerųjų pavyzdžių ir aktyvaus dialogo su gyventojais.
Finansinė nauda įtikina ne visus
Svarbiausias motyvas – mažesnės elektros sąskaitos. T.Liepinis pabrėžia, kad tipinis daugiabučio projektas atsiperka per 4–6 metus. Tačiau šis faktas vis dar per retai pasiekia gyventojų ausis – net ir tie, kurie žino apie galimybę, dažnai lieka pasyvūs.
„Kuo daugiau gyventojų įsitraukia į investiciją, tuo mažesnė kiekvieno dalis. Be to, valstybės parama padeda amortizuoti pradines išlaidas. Tačiau matome, kad be skaičių ir realių pavyzdžių gyventojai sunkiai įsivaizduoja naudą – todėl švietimas čia labai svarbus“, – aiškina pašnekovas.
Susitarimo tarp kaimynų trūkumas
Norint įgyvendinti tokį projektą, būtinas daugumos gyventojų. Namo gyventojai turi skirtingas finansines galimybes, požiūrį į investicijas ir net tikėjimą saulės energetika.
„Būtent šis psichologinis ir socialinis aspektas – didžiausias iššūkis. Kuo daugiau abejojančių ar prieštaraujančių, tuo sunkiau judėti pirmyn. Labai svarbu gyventojams pateikti aiškią, skaidrią informaciją, pakviesti specialistus ar gyventojus iš kitų daugiabučių, kurie jau turi elektrines. Stogas – bendrojo naudojimo objektas, todėl sprendimai turi būti priimami bendrai“, – teigia vyras.
Techninės kliūtys
Kitas svarbus klausimas – ar stogas tinkamas elektrinei. Ne visų namų stogai gali iš karto priimti papildomą apkrovą.
„Dažnai prieš diegiant elektrinę reikia atlikti konstrukcijų ekspertizę. Baimė dėl stogo pažeidimų yra pagrįsta – net menkiausi defektai gali sukelti nutekėjimus. Tačiau gyventojams reikia apie tai tinkamai paaiškinti. Todėl dažniausiai naudojami montavimo sprendimai be stogo gręžimo – modulių konstrukcijos tvirtinamos su balastu arba naudojamos specialios apsaugos sistemos“, – sako T.Liepinis.
Be to, net jei stogas tinkamas, būtina įvertinti modulių išdėstymą, kad būtų išvengta šešėliavimo ir galimo našumo sumažėjimo.
Infrastruktūra ir instaliacijos
Net jei stogas tinkamas senesni daugiabučiai dažnai neturi tinkamos elektros instaliacijos ar paskirstymo galimybių. Dažnai tenka ieškoti vietos keitikliams, rūpintis kabelių vedimu, spręsti dėl jungčių su ESO tinklu.
„Tai didina projekto apimtį, kainą ir kartais net stabdo visą idėją. Gyventojai to dažnai nežino – o kai paaiškėja, išsigąsta. Kartais būtina dalį įrangos montuoti rūsiuose ar techninėse patalpose, o tai padidina montavimo apimtis, kaštus“, – teigia pašnekovas.
Net ir matydami naudą, gyventojai ne visada nori ar gali skirti lėšų. Todėl svarbu kalbėti apie finansavimo galimybes, paramą, renovacijos metu taikomus didesnius subsidijavimo procentus.
„Parama gali siekti 30–40 proc., o jei projektas įgyvendinamas kartu su renovacija, taikomas didesnis subsidijavimo procentas visam projektui. Bet gyventojai turi žinoti, kad paraišką teikia bendrija – ne pavieniai žmonės. Reikia informacijos ir paprasto paaiškinimo“, – akcentuoja „Celsis“ atstovas.
Energijos paskirstymo tvarka
Kad nekiltų nesusipratimų, būtina iš anksto numatyti, kaip bus paskirstoma energija. Dažniausiai ji skiriama bendrosioms reikmėms – laiptinėms, siurblinėms, elektromobilių stotelėms.
Aiškumas padeda išvengti ginčų ir sustiprina bendruomenės pasitikėjimą.
Anot vyro, vis dar sklando mitai: kad Lietuvoje per mažai saulės, kad elektrinės genda, kad atsiperka per 30 metų. Realybė – visai kita.
„Turime daugybę daugiabučių su tinkamais stogais, bet tik nedidelė dalis jų pasinaudojo šia galimybe. Tai rodo, kad potencialas milžiniškas – bet dar labai neišnaudotas. Turime daugiau kalbėti, rodyti, edukuoti“, – pabrėžia T.Liepinis.
