Bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas apžvelgia, kokiais atvejais saulės elektrinės įsigijimas yra finansiškai naudingas žingsnis, o kada jos atsiperkamumas gali užtrukti gerokai ilgiau, nei įprasta tikėtis.
Rekordinis augimas
Pasak M.Kavaliausko, praėję 2023 m. saulės elektrinių rinkoje buvo rekordiniai. Šį teiginį pagrindžia bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) sausį skelbti duomenys, kuriais remiantis, Lietuvoje privačių gaminančių vartotojų skaičius siekė 77 tūkst., o iš jų daugiau nei trečdalis – beveik 26 tūkst. – tokiais tapo praėjusiais metais.
„Elektrum Lietuva“ atstovo teigimu, ženklų gaminančių vartotojų skaičiaus prieaugį lėmė kompleksinės priežastys. Kaip svarbiausią jis išskiria 2022 m. viduryje įsismarkavusią energetinę krizę, lėmusią keliais kartais išaugusias energijos ir ypač elektros kainas. Reaguodami į susiklosčiusią situaciją, gyventojai ir verslo įmonės pradėjo intensyviau ieškoti būdų, padedančių mažinti išlaidas elektrai.
„Neapibrėžta ekonominė situacija skatino gyventojus didinti energetinę nepriklausomybę bei mažinti išlaidas elektros energijai. Didėjantį saulės elektrinių populiarumą didele dalimi lėmė ir finansinis aspektas – mažėjančios pačios įrangos kainos, kurių dėka saulės elektrinės tapo prieinamos dar didesniam gyventojų skaičiui. Galiausiai, derėtų nepamiršti ir tvarumo aspekto, nes energetinė krizė parodė, jog ateitis priklauso energijai, gaminamai iš atsinaujinančių išteklių“, – sako M.Kavaliauskas.
Kada (ne)verta tapti gaminančiu vartotoju
Pasak eksperto, apie saulės elektrinės įsirengimą galvojantiems gyventojams pirmiausia derėtų įsivertinti atsiperkamumo klausimą.
„Šiuo metu saulės elektrinių atsiperkamumas yra vienas greičiausių, o apie jų įsigijimą labiausiai verta svarstyti būtent iki saulėtojo sezono. Kodėl? Kainų tendencijas lemia auganti paklausa – šiltaisiais ir saulėtais metų laikais elektrinių poreikis auga, tai atitinkamai kelia jų kainas. Remiantis mūsų skaičiavimais, jeigu gyventojai šiuo metu nuspręstų įsigyti saulės elektrinę, ji atsipirktų per kiek daugiau nei 3 metus. Pasinaudojus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama atsiperkamumas sutrumpėtų iki 1,5 metų“, – teigia „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas.
Anot jo, saulės elektrinės atsiperkamumui įtaką daro ne vien galutinė įrangos kaina, bet ir elektros kainos. Kadangi nuo sausio mėnesio dėl valstybės reguliuojamos kainos dalies padidėjimo išaugo galutinė elektros kaina, saulės elektrinės tiek privatiems, tiek verslo vartotojams atsipirks per dar trumpesnį laikotarpį.
M.Kavaliauskas akcentuoja, kad, nors tapti gaminančiais vartotojais dabar yra itin palankus metas, tam tikrais atvejais saulės elektrinės įsirengimas gali būti finansiškai nepatrauklus.
„Pavyzdžiui, lėtesnį atsiperkamumą gali lemti toks paprastas dalykas kaip namo stogo kryptis, kuri gali lemti mažesnę ar didesnę elektros generaciją, ir galiausiai daryti įtaką atsiperkamumui. Kitas svarbus aspektas – stogo būklė ir amžius, nes rekonstrukcijos atveju saulės elektrinės atsiperkamumo periodas ilgėja. Galiausiai, būtina atidžiai įsigilinti į ESO reikalavimus, pasitaiko atvejų, kai norint įsirengti pakankamo dydžio saulės elektrinę, būtina rekonstruoti operatoriaus tinklą. To kaina gali viršyti net pačios elektrinės su visu įrengimu kainą“, – teigia ekspertas.
Prognozės šiems metams – subalansuotos
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad iki 2050 m. saulės energija pagamins beveik ketvirtadalį pasaulio elektros energijos, kai šiuo metu ji sugeneruoja mažiau nei dešimtadalį. Gaminantys vartotojai taip pat reikšmingai prisidės prie šios evoliucijos.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo teigimu, šiemet saulės elektrinių rinka naujų rekordų neturėtų pasiekti, tačiau panašu, kad stabilų augimą –pavyks išlaikyti ir šiemet.
„Praėjusių metų rezultatų šiemet greičiausiai pranokti nepavyks, tačiau indikacijų, jog rinka pradės stagnuoti, taip pat nematome. Ypač didelį postūmį saulės elektrinių plėtrai duoda valstybės finansinė paskata, ankstesnis šiemet skelbtas paramos kvietimas, pasibaigęs vos per dieną, parodė, kad susidomėjimas vis dar labai didelis.
Panašu, kad dar prieš daugiau nei metus vyravusi energetikos rinkos suirutė negrįžtamai paveikė gyventojų ir verslo pozicijas dėl energetinės nepriklausomybės ir noro patiems valdyti savo išlaidas elektros energijai“, – apibendrina M.Kavaliauskas.