Vienareikšmiai atsakyti ne taip lengva, nes atsipirkimo laiką lemia daugybė veiksnių: nuo elektros kainų, vartojimo įpročių iki pasirinktų technologinių sprendimų, tokių kaip baterijų integracija.
Kiek iš tiesų trunka saulės elektrinės atsipirkimas?
Pastaraisiais metais saulės elektrinių atsipirkimo laikas Lietuvoje gerokai sutrumpėjo – kai kuriais atvejais investicija gali atsipirkti greičiau nei penkerius – septynerius metus. Vis dėlto galutinis rezultatas priklauso nuo daugelio individualių veiksnių, o vienas svarbiausių – kiek elektros energijos namų ūkis suvartoja pats.
„Saulės elektrinės atsipirkimas visada priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia nuo to, kiek elektros suvartoja namų ūkis, kiek jis tiesiogiai gali suvartoti savo pasigamintos elektros energijos. Kuo daugiau pasigamintos energijos suvartojame vietoje, tuo greičiau sistema atsiperka“, – paprastą tiesą atskleidžia šiuolaikiškus atsinaujinančios energetikos sprendimus siūlančios kompanijos VEESLA pardavimų vadovas Kostas Apanavičius.
Tai reiškia, kad tie, kurie dienos metu naudoja daugiau energijos, pavyzdžiui, turi įsirengę šilumos siurblius, dieną įjungia daug energijos reikalaujančią buitinę techniką (skalbyklę, džiovyklę), įkrauna elektromobilio bateriją ar tiesiog dirba iš namų – stebi greitesnį atsipirkimą.
Kiti du labai svarbūs veiksniai yra elektros kainos ir valstybės teikiama parama. „Labai svarbūs ir kiti veiksniai: elektros kainų tarifai – kai elektra brangsta, atsipirkimo laikas natūraliai trumpėja. Valstybės paramos įtaka šiandien taip pat labai didelė, pradinė investicija gerokai mažesnė, o visiška grąža pamatoma per trumpesnį nei 3 – 5 metų laikotarpį. Daug lemia įrangos kokybė ir technologijų efektyvumas – modernūs keitikliai, aukšto naudingumo moduliai bei tinkamai parinkta sistemos galia leidžia gauti didžiausią naudą už mažiausią kainą“, – sako K.Apanavičius.
Tokiu būdu net vidutinės klasės namų ūkiui, turinčiam apie 10 kW galingumo elektrinę, investicija, ypač su APVA parama, tampa finansiškai racionali. Šiuo metu tokia sistema kainuoja apie 8–10 tūkst. eurų, o gavus kompensaciją galima didesnę investicijų dalį susigrąžinti beveik iš karto, nes parama kaupikliams siekia iki 5700 eur, o saulės elektrinėms – iki 2550 eur.
Baterijos papildoma prabanga ar būtina investicijos dalis?
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie energijos kaupimo sprendimus. Nors iki šiol baterijos buvo laikomos daugiau prabangos preke, technologijos tobulėja, jų gamyba pinga, o valstybė remia jų įsigijimą, todėl jos tampa logiška investicijos dalimi. Tačiau ar neprailgina baterija visos sistemos atsipirkimo laiko?
„Jei žiūrėtume tik į skaičius, baterija dažnai šiek tiek pailgina atsipirkimo laiką, nes tai papildoma investicija. Bet žiūrint iš praktinės pusės, vertinant ilgalaikę perspektyvą, ji leidžia ženkliai daugiau panaudoti savo pasigamintos saulės energijos, mažiau jos „imti“ iš tinklo ir apsisaugoti nuo kartais labai staigių kainų šuolių“, – atsako į klausimą K.Apanavičius, pabrėždamas, kad baterijos paskirtis – ne tiek tiesiogiai mažinti sąskaitas, kiek iš esmės pakeisti namų energetinį modelį.
„Iš esmės baterija paverčia saulės elektrinę pilnaverte energetine sistema, o ne tik elektros gamintoja dienos metu. Ji suteikia energetinį saugumą, leidžia naudotis elektra sutrikus tiekimui iš tinklo, suteikia namams kur kas daugiau išmanumo, – sako pašnekovas.
Todėl, skaičiuojant atsipirkimą verta vertinti ne tik metų skaičių, bet ir gaunamą naudą – didesnį komfortą, saugumą ir stabilumą. Su dabartine valstybės parama baterijos jau tampa realiai atsiperkančia investicija, o ne prabangos preke.“
Investuojant į saulės elektrinę kartu su baterija atsipirkimo laikas šiandien nebūtinai pailgėja, nors pati investicija didesnė – dėl valstybės paramos ir mažėjančių įrenginių kainų tokia sistema dažnai atsiperka panašiu laikotarpiu kaip ir viena saulės elektrinė, o kartais net greičiau, nes daugiau energijos sunaudojama vietoje.
Valstybės parama – svarbi investicijų paskata
Atsinaujinančios energetikos plėtra nebūtų tokia intensyvi be valstybės paramos. Nuo 2019 metų Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) reguliariai skelbia kvietimus įvairiai su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusiai paramai, o pastaruoju metu vis dažniau paramos kvietimai skelbiami ir įsigyjantiems baterijas.
„Valstybės parama – vienas pagrindinių veiksnių, dėl ko šiandien tiek daug žmonių ryžtasi investuoti į saulės elektrines ir baterijas. Kai žmogus mato, kad gali susigrąžinti pusę ar net daugiau išlaidų – sprendimas tampa daug paprastesnis. Be to, tokia parama suteikia pasitikėjimo: ji siunčia aiškią žinią, kad valstybė remia šią kryptį, kad tai ne laikina mada, o ilgalaikė strategija. Žmonės supranta, jog tokia investicija – žingsnis į energetinę nepriklausomybę“, – sako VEESLA pardavimų vadovas.
Pasitikėjimo veiksnys yra ypač svarbus: kai valstybės veiksmai leidžia aiškiai suprasti, jog žalioji energetika – strateginis prioritetas, gyventojai drąsiau imasi ilgalaikių sprendimų.
Elektros kainų svyravimai ne tik rizika, bet ir galimybės
Elektros kainos „Nord Pool“ biržoje išgyveno ne vieną šuolį, ateityje jų irgi bus nemažai, o kainų šuoliams įtakos turi daug veiksnių: išaugusi paklausa, (didesni šalčiai, šildymo sezonas, didesnės pramonės apkrovos) didina kainas; išaugusi pasiūla ( ilgesnį laiką pučia stiprus vėjas, intensyvesnis Norvegijos ir Švedijos hidroelektrinių darbas) kainas mažina, dėl geopolitinių įtampų ar tiekimo ribojimų kyla gamtinių dujų, kainos, automatiškai kyla ir elektros kaina biržoje. Elektros energijos kainų svyravimai ne tik išbalasuoja rinką, bet ir keičia žmonių požiūrį į energijos vartojimą.
„Kuo elektros kainos labiau šokinėja – tuo labiau laimi tie, kas patys gamina elektros energiją ir ją kaupia. Kai elektra pigi – baterija kraunasi, kai brangi – ji energiją atiduoda. Toks modelis leidžia išnaudoti rinkos logiką savo naudai, ypač dabar, kai elektros kainos per vieną parą kartais gali skirtis net kelis kartus. Turint bateriją galima realiai sutaupyti, o ne tik pasyviai stebėti, kaip kylančios kainos didina išlaidas. Tai suteikia stabilumo ir leidžia planuoti išlaidas“, – pastebi K.Apanavičius.
Iš esmės, namų saulės elektrinės ir baterijos sistema leidžia vartotojui tapti mažo masto energijos rinkos dalyviu, galinčiu optimizuoti vartojimą pagal kainų kaitos dinamiką. Toks lankstumas tampa neįkainojamas ypač tada, kai rinka tampa nenuspėjama.
Kas gali pailginti atsipirkimo laikotarpį?
Kaip ir bet kuri technologinė investicija, saulės elektrinės ir baterijos sistema turi savo rizikas ir niuansus.
„Pagrindiniai veiksniai – įrangos senėjimas, prasta priežiūra ar netinkamai parinkta sistema. Saulės moduliai laikui bėgant šiek tiek praranda efektyvumą, baterijos talpa po tūkstančių įkrovimo ciklų taip pat mažėja. Tačiau šiuolaikinės technologijos labai pažengusios – modulių degradacija vos keli procentai per dešimtmetį, o geros baterijos tarnauja 10–15 metų ar ilgiau.
Didžiausia rizika – netinkamai suprojektuota sistema: per didelė, per maža galia, nesuderinta įranga. Todėl svarbu rinktis patikimą tiekėją ir montuotoją, kuris ne tik parduos įrangą, bet ir tinkamai parinks namo energetinės sistemos komponentus, paskaičiuos juos pagal realų poreikį“, – perspėja VEESLA pardavimų vadovas K.Apanavičius.
Kaip išsirinkti optimalų derinį?
Daugelis gyventojų, planuodami įsigyti saulės elektrinę ar energijos kaupiklius, dažnai domisi – kokia turi būti tinkama saulės elektrinės galia ir baterijos talpa.
„Pirmiausia reikia žinoti, kiek elektros sunaudojate per metus ir kokiu paros metu ją naudojate. Jei didžioji dalis suvartojama vakarais – tuomet verta turėti ir bateriją. Paprastai vidutiniam namų ūkiui 10 kW galios elektrinė ir 10–15 kWh talpos baterija geras, poreikius atitinkantis derinys“, – pataria K.Apanavičius ir pastebi, kad svarbu ne įsirengti kuo galingesnę saulės elektrinę ar talpesnę bateriją, o įvertinti savo poreikius ir pasirinkti optimalų, vartojimo poreikius padengiantį variantą.
„Per didelė sistema reiškia, kad dalį elektros parduosite pigiai, o tai prailgina atsipirkimą. Todėl visada rekomenduoju pradėti nuo realaus poreikio analizės, o ne nuo „madingų“ skaičių. Tada investicija bus optimali, o atsipirkimas – greitas ir stabilus. Saulės elektrinė šiandien – ne tik būdas taupyti, bet ir išmintinga, tvari investicija. Pridėjus bateriją, atsipirkimas gal šiek tiek ilgesnis, bet kartu atsiranda saugumas, kontrolė ir nepriklausomybė. Tai ne vien skaičiai – tai investicija į ramybę, kuri ateityje taps nauju energetikos standartu“, – reziumuoja pašnekovas.
