„Iš esmės, galima teigti, kad visus 700 megavatų galima planuoti maždaug iki 2030 metų, kad jie galėtų būti pastatyti ir įrengti“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas, konferencijos „Offshore WindEurope 2019“ Kopenhagoje dalyviams antradienį pristatęs galimybes Lietuvoje plėtoti jūrinio vėjo projektus.
„Pirmuosius aukcionus būtume pasirengę vykdyti jau po dvejų metų. Kalbame apie didžiulį potencialą, Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra įvertinta maždaug 3,3 gigavato potencialas. Iš jų planuojame pirmuoju etapu, ir tai įtraukta į Nacionalinį energetikos ir klimato planą (...) 700 megavatų apimties pajėgumus“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Vyriausybė iki 2020 metų pabaigos turėtų priimti sprendimą dėl vėjo parkų plėtros Baltijos jūroje. Pasak energetikos ministerijos, aukcionai būtų skelbiami 2022-2023 metais.
Ministras pakartojo matantis sinergiją tarp vėjo energetikos jūroje ir būsimos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ – ji palengvintų vėjo jėgainių prijungimą prie perdavimo tinklų.
„Tai turėtų būti atskiras kabelis, prie kurio būtų prijungtos jūrinės vėjo jėgainės. Bet mūsų žinia yra aiški, kad jau praktiškai 2026 metais Lietuva būtų pasirengusi prijungti jūrinį vėją. Be abejo, yra daug papildomų klausimų, tai yra, ir pačios jungties finansavimas, nes čia kalbame apie atskirą finansavimą – tai nėra susiję su sinchronizacijos projektu“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Ministro teigimu, investuotojams Lietuva gali būti patraukli dėl galimybės palyginti mažais kaštais plėtoti vėjo energetiką jūroje. Be to, regione yra dideli vėjo parkų jūroje plėtros planai.
„Ir mūsų buvimas tame regione irgi daug kam įdomus. (...) Lietuva patenka į vieną pigiausių zonų, kur potencialiai galima pigiausiais kaštais vystyti vėjo energetiką. Objektyvių kaštų prasme pripažįstama, kad būtent Lietuvos teritoriniuose vandenyse tokią infrastruktūrą galima išvystyti pakankamai pigiai: ir pats gylis jūroje pakankamai mažas – 20-40 metrų, nutolimas nuo kranto nedidelis – 30-40 kilometrų“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Ministerijos užsakymu atlikta studija parodė, kad Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje galima įrengti apie 3,35 gigavato vėjo turbinų, o geriausia vieta joms – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija.
Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.
