Sekite 15min Google
Pasak jos, automatiškai – ne. Tačiau vien tai, kad namas vyrui dovanotas ir įregistruotas tik jo vardu, dar nereiškia, kad žmonos indėlis teisiškai nereikšmingas.
„Gali būti pagrindas reikalauti pripažinti turtą bendru arba spręsti dėl kompensacijos. Tai skirtingi teisių gynimo būdai, kuriems reikalingas skirtingas pagrindimas“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
1. Dovanotas namas iš pradžių yra asmeninis turtas. Tačiau jo teisinis režimas gali pasikeisti
Pagal Civilinio kodekso (CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą iki santuokos atskirai įgytas turtas priskiriamas asmeninei sutuoktinio nuosavybei. Vadinasi, pagal skaitytojos nurodytą įgijimo pagrindą namas iš pradžių priklausė vyrui. Vien susituokus ar ilgai jame gyvenant šis turtas savaime netampa bendras.
Tačiau CK 3.90 straipsnio 1 dalis leidžia teismui asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu įrodoma, kad santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Todėl, pasak R.Joskaudienės, žmonos neįregistravimas bendraturte neužkerta kelio pareikšti tokį reikalavimą. Vis dėlto tam nepakanka vien pasakyti: „Gyvenome kartu ir abu prisidėjome.“ Reikia pagrįsti įstatyme nustatytas sąlygas.
2. Ką reiškia „iš esmės pagerintas“? Ne kiekvienas remontas suteikia teisę į namo dalį
Kaip teigė teisininkė, vertinama, kas konkrečiai pasikeitė: pastato būklė, konstrukcijos, įrengimas, naudojimo galimybės ir vertė. Įstatyme nėra universalios procentinės ribos, kurią pasiekus namas automatiškai taptų bendras.
„Net darbų pavadinimas „kapitalinis remontas“ nepakeičia būtinybės įvertinti tikrąjį jų mastą ir rezultatą. Taip pat svarbu atskirti vertės padidėjimą dėl atliktų darbų nuo bendro nekilnojamojo turto kainų augimo“, – aiškino R.Joskaudienė.
Labai artimas praktinis pavyzdys – LAT 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018. Vyrui iki santuokos buvo padovanotas sodo namas ir ūkinis pastatas.
Pasak teisininkės, po pertvarkymo pastatai buvo sujungti, pritaikyti nuolat gyventi, įrengtas šildymas, vandentiekis, kanalizacija, atlikti kiti darbai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė išvadai, kad pastatai santuokos metu bendromis lėšomis pagerinti iš esmės, todėl buvo pagrindas juos pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau kartu pabrėžė: pastatų esminis pagerinimas savaime nereiškia, kad bendru tapo ir žemės sklypas. Jo teisinį statusą reikia vertinti atskirai.
Kitokią situaciją atskleidžia LAT 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-781/2026. Ginčas kilo dėl vyrui iki santuokos priklausiusio namo, kuriame buvo atlikta įvairių įrengimo ir pagerinimo darbų. Esminis pagerinimas nebuvo nustatytas, todėl namas nepripažintas bendru. Tačiau LAT nurodė, kad turi būti tinkamai išnagrinėtas kompensacijos klausimas, įskaitant bendrų lėšų panaudojimą. Nepakanka pagrindo gauti nuosavybės dalį – dar nereiškia, kad nėra pagrindo piniginiam reikalavimui.
3. Šioje situacijoje itin svarbu: 18 metų kartu nėra tas pats, kas 18 metų santuokoje
Pagal pateiktą aprašymą maždaug 11 metų pora gyveno nesusituokusi, o 7 metus – santuokoje. Todėl vienas pirmųjų klausimų būtų: kada atlikta pagrindinė renovacija? Jeigu namas iš esmės pertvarkytas iki vestuvių, šių darbų negalima tiesiog priskirti santuokos metu atliktiems pagerinimams ir visam laikotarpiui taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį.
„Iki santuokos atlikti įnašai dėl to netampa nereikšmingi, tačiau jų teisinis vertinimas kitoks. Gali būti taikomos jungtinę veiklą reglamentuojančios normos – CK 6.969–6.971 straipsniai. Vertinama, ar buvo bendras susitarimas ir tikslas sukurti bendrą turtą, ar jis apėmė būtent ginčo namą, kuo kiekvienas asmuo prisidėjo. LAT 2022 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022 pabrėžė, kad vien gyvenimas kartu nesukuria bendrosios dalinės nuosavybės. Reikšmingi konkretus susitarimas ir įnašai, o ne vien santykių trukmė“, – pabrėžė teisininkė.
Pasak jos, nenustačius bendros nuosavybės, iki santuokos atliktos investicijos gali būti vertinamos ir pagal CK 6.242 straipsnį dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau tik nustačius visas šio teisių gynimo būdo sąlygas. Tai nėra automatinis visų bendro gyvenimo išlaidų susigrąžinimas. Šį skirtumą LAT akcentavo ir 2026 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-36-943/2026.
4. „Už remontą mokėjau iš savo sąskaitos“ dar nereiškia „mokėjau asmeniniais pinigais“
Pagal įstatyminį sutuoktinių turto režimą santuokos metu gautas darbo užmokestis paprastai yra bendroji jungtinė nuosavybė – tai nustato CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Todėl vien faktas, kad pavedimus meistrams atliko vyras iš savo vardu atidarytos sąskaitos, neįrodo, jog remontas finansuotas jo asmeniniu turtu.
„Pavyzdžiui, vyras iš santuokos metu uždirbto atlyginimo mokėjo už statybines medžiagas, o žmona savąjį skyrė maistui ir kitoms šeimos išlaidoms. Vien toks šeimos biudžeto paskirstymas nesuteikia pagrindo teigti, kad namą vyras gerino tik asmeniniais pinigais. Svarbi lėšų teisinė kilmė, ne vien sąskaitos savininko pavardė“, – nurodė R.Joskaudienė.
5. Kompensacija galima ir už neesminį pagerinimą. Tačiau kaip ją apskaičiuoti?
LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-36-943/2026 išaiškino, kad sprendžiant dėl kompensacijos būtina vertinti remonto pobūdį, jo atlikimo laiką iki santuokos pabaigos ir darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį. Pasak teisininkės, tik tuomet sprendžiama, ar atlygintinos išlaidos, ar kompensuotinas darbų nulemtas turto vertės pokytis. Nėra automatinės taisyklės nei „pusė dabartinės namo vertės“, nei „visas sąskaitas sudedame ir grąžiname žmonai“.
„Svarbu ir tai, kad paprastojo remonto išlaidos nėra kategoriškai nekompensuojamos. Paprastai atlyginamos ypatingosios išlaidos, tačiau išimtinėmis aplinkybėmis gali būti atlyginamos ir įprastinės, pavyzdžiui, patirtos visai netrukus iki santuokos nutraukimo. Todėl seniai atlikto ir ilgai abiejų naudoto remonto bei prieš pat išsiskyrimą atliktų darbų vertinimas gali skirtis“, – teigė R.Joskaudienė.
6. Net pripažinus namą bendru, „pusė“ nebūtinai reiškia pusę kambarių
Jeigu turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, CK 3.117 straipsnis įtvirtina lygių dalių prezumpciją. Nukrypti nuo jos galima įstatyme nustatytais pagrindais. Tačiau pirmiausia reikia išspręsti, ar namas apskritai yra bendras turtas – lygių dalių taisyklė savaime nepaverčia vyro asmeninio namo abiejų nuosavybe.
Be to, pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, kai padalyti turtą natūra negalima, jis gali būti priteistas vienam sutuoktiniui, kitam nustatant piniginę kompensaciją.
„Kompensacija už tenkančią bendro turto dalį ir kompensacija už svetimo asmeninio turto pagerinimą nėra tas pats. Dalijant turtą taip pat vertinamos skolos ir tarpusavio kompensacijos, todėl galutinis atsiskaitymas nebūtinai sutampa su puse namo rinkos kainos“, – teigė R.Joskaudienė.
7. Ką šiai skaitytojai reikėtų surinkti pirmiausia?
R.Joskaudienė teigė, kad pradėtų nuo aiškios renovacijos chronologijos: kokios būklės namas buvo padovanotas, kas atlikta iki santuokos, kas – susituokus, iš kokių lėšų finansuota ir kokius darbus atliko pati skaitytoja.
„Tam reikšmingi dovanojimo sutartis, dabartiniai ir ankstesni registro duomenys, kadastrinių matavimų bylos, rekonstrukcijos dokumentai, sąskaitos, banko išrašai, paskolų sutartys, susirašinėjimas su meistrais, nuotraukos prieš darbus ir po jų, liudytojų parodymai. Prireikus – turto vertinimas ar ekspertizė. CPK 177 straipsnis leidžia remtis įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl neišsaugota dalis kvitų savaime dar nereiškia, kad nieko nebeįmanoma įrodyti. Tačiau pagal CPK 178 straipsnį reikalavimą grindžiančias aplinkybes reikia įrodyti“, – aiškino ji.
Praktinis teisininkės patarimas – šiuos klausimus išsiaiškinti prieš pasirašant susitarimą dėl skyrybų pasekmių. Pasak jos, formuluotės „namas lieka vyrui“ ar „turtinių pretenzijų vienas kitam neturime“ neturėtų atsirasti dokumente neįvertinus renovacijos ir galimų reikalavimų.
„Taigi skaitytojai atsakyčiau: pagrindas reikalauti namo dalies arba kompensacijos gali būti, tačiau iš pateikto aprašymo pažadėti pusę namo negalima. Pirmiausia būtina nustatyti, kada, kieno lėšomis ar darbu ir kokiu mastu namas buvo pagerintas.
Vien įrašas registre neatsako į visus klausimus. Tačiau bendrą gyvenimą ir bendras pastangas ginčo atveju tenka pagrįsti konkrečiais faktais“, – pridūrė teisininkė.
